Tariama ir tikra laisvė (2)
Posted on 17. Jul, 2015 by admin in Įvairios
Progresyvioji vergystė
Gali atrodyti, kad žmogus visada siekia laisvės: tautos vadavosi iš vergijos, siekdamos laisvės, žodis „laisvė“ skamba visuose himnuose. Tai argi žmogus iki šiol nelaisvas gyvena šio pasaulio kalėjime?
Kadaise, viduramžiais, žmogus noriai sutikdavo būti vergu, nes žinojo, kad juo pasirūpins. Jam suteiks pastogę, maisto, o jeigu ves, galės išmaitinti savo šeimą. Šeimininkas rūpinsis viskuo, o vergas jam dirbs. Tai buvo progresyvu.
Tačiau dėl to, kad mūsų egoizmas visą laiką vystėsi, mes staiga ėmėme jaustis sukaustyti grandinėmis, be to, tokiomis, kurias tiesiog privalėjome nusimesti, kad galėtume pakeisti padėtį. Traukydami grandines mes tarytum iš vergų virsdavome laisvais žmonėmis.
Tačiau tai tariama laisvė, nes vis tiek turi arti, nuimti derlių, parduoti jį, rūpintis namais, šeima, tūkstančiais įvairiausių dalykų. Jeigu susirgsi, tai jau joks šeimininkas, kurio nuosavybė, ir brangi nuosavybė, buvai, tavim nepasirūpins, nepakvies gydytojo. Turi viskuo rūpintis pats.
Vis dėlto tai buvo progresyvu, nes atsiradus kapitalizmui padaugėjo darbo, gamyba augo, tai buvo naudinga visuomenei, ir ji su tuo sutiko.
Taip ir priėjome šiandien dieną, kiekvienos formacijos vijoje jausdami naujo laisvės lygmens poreikį. Iš tikrųjų tai nėra laisvė.
(Bus daugiau)
Dr. Michaelis Laitmanas
