Seksualinė antirevoliucija. (Pradžia)
Posted on 18. Dec, 2018 by admin in Auklėjimas, Gyvenimas, Įvairios, Krizė, Meilė, Pasaulis, Psichologija, Šeima, Visuomenė, Vyras ir moteris, Žmogus
Vaikų nesėkmės – tėvų kaltė. Ar esame pasiruošę prisiimti atsakomybę ir pažvelgti tiesai į akis? Vienas iš sisteminio sutrikimo požymių Vakaruose tapo didžiulis seksualinių santykių tarp jaunimo sumažėjimas.
„Mūsų kultūra niekada dar nebuvo pakantesnė seksui, – konstatuoja žurnalas „The Atlantic“, – tačiau sekso tarp amerikiečių paauglių ir jaunų žmonių dabar yra mažiau“.
Tik vienos kartos intervale nuo 1991 iki 2017, vyresniųjų klasių mokinių, turėjusių lytinius santykius, dalis sumažėjo nuo 54 iki 40 procentų.
Tai apibendrinčiau taip: mes atakavome pagrindinį instinktą iš visų pusių ir įvarėme jį į kampą.
Visų pirma, juridiškai ėmėme reguliuoti merginimosi ir lytinių santykių sferą. Vienas nekuklus žvilgsnis, viena neapdairi frazė, vienas nekaltas polėkis gali brangiai kainuoti. Vyras turi būti ypatingai atsargus darbe, kavinėje, šokiuose – visur, kur tik yra moterų, nors jei ir „neturi kudlotų minčių“.
Aiškiai užfiksuoto sutikimo lytiniam aktui reikalavimas įvairiose jo stadijose taip pat neprideda aistros ir romantiškumo.
Mūsų progresyvumas neturi ribų: netgi į homoseksualius ir lesbietiškus santykius imta žiūrėti kaip į padoresnius ir labiau teisėtus už tradicinį seksą.
Mes susipainiojome savo pačių laisvėse: viena vertus, seksualinio išsilaisvinimo „idealai“ verčia vyrus girtis partnerių daugybe, kita vertus, kiti, tik sulaukę 40 – 50 metų, subręsta santuokai ir susilaukia vaikų. Dar kiti, iš viso, nenori tuoktis, net jei ir pagaliau išsikrausto iš tėvų namų.
Jauniems mūsų dienomis žymiai lengviau – tiek morališkai, tiek materialiai – tam tikrose vietose pasinaudoti vienkartinio sekso paslaugomis, išliejant savo instinktą kaip kokiems gyvūnams.
Trumpiau tariant, per šimtmetį vertybės pasikeitė negrįžtamai. Mes sukūrėme naujas žaidimo taisykles, naujus standartus, naują santykių kultūrą – o galiausiai, kaip pasirodo, seksualiai užgniaužėme save.
Didžiausią impulsą šiame procese davė šeimos instituto griuvimas. Šeima nebereikalinga – nei vyrui, nei moteriai. Kiekvienas gali pasirūpinti savimi savarankiškai. Vaikai, kaip šeimos tradicijų, amato, profesijos tęsėjai taip pat nebereikalingi.
Nuo pagrindinio instinkto nuimti visi šydai bei „apkrovos“ – liko tik anarchizmu kvepiantis gyvuliškas malonumas.
Pradžia. Bus daugiau.
Redakcija
