Nesugaunami eurovagys
Posted on 05. Jan, 2014 by admin in Gyvenimas, Krizė, Pasaulis, Visuomenė, Žmogus
Europos šalyse korupcija pasiekė iki šiol nematytas apimtis. Jei anksčiau metinis vagysčių iš Europos fondų kiekis buvo skaičiuojamas šimtais milijonų eurų, tai dabar, tarnautojų vertinimu, nuostoliai siekia milijardines sumas.
Daugiamilijardinių Europos fondų skirstymo efektyvumą jau seniai peikia ekspertai, juo piktinasi visuomenė. Kiekvieną dieną Europos Sąjungos antikorupcinė agentūra OLAF publikuoja ilgus abejotinų projektų, kurių realizavimas neatnešė jokios naudos nei visuomenei, nei ekonomikai, sąrašus. Didžiulių skandalų dėl beprasmio Europos resursų švaistymo šešėlyje lieka informacija apie mažiau pastebimas nusikalstamas schemas, įskaitant tiesiogines vagystes, kurių tikrosios apimtys iki šiol lieka paslaptis. Pastaraisiais metais, OLAF ekspertų vertinimu, jos siekdavo iki pusės milijardo eurų kasmet.
Europos Komisijos struktūroje veikiančio Generalinio justicijos direktorato viršininkė Fransuaza Le Bai (Françoise Le Bail) yra įsitikinusi, kad dabar vagysčių lygis skaičiuojamas milijardais eurų. „Turime pagrindo manyti, kad kalbama ne apie milijonus, bet apie milijardus eurų“, – pareiškė aukšta valdininkė kalbėdama Europos Parlamente. Nustatyti tikrąsias korupcijos apimtis, Le Bai žodžiais, ypatingai sunku, nes nusikaltimų schemų pėdsakai neretai pranyksta ten, kur prasideda nacionalinių valdžių kompetencijos teritorija
Tai, kad nusikaltimai, susiję su europinių fondų pinigais, praktiškai netiriami, pripažino ir OLAF vadovas Džovanis Kesleris (Giovanni Kessler. „Nusikaltimai, kurie įvyksta vienu ir tuo pačiu metu skirtingose šalyse bei apima korupciją ir apgavystes, absoliučiai nepatenka į teisėsaugos organų akiratį, nes tokie atvejai peržiūrimi tik nacionalinės kompetencijos rėmuose“, – pareiškė OLAF vadovas. Jis pakvietė ES pradėti kovą su korupcija visoje Europoje, pasiūlė įkurti tokių nusikaltimų tyrimo biurą.
Agentūros pasiūlymą sukritikavo Rumunijos Europos Parlamento nariai. Pažymėtina, kad Rumunija yra būtent ta šalis, kurioje Europos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas kelia daugiausiai klausimų.
Dėl korupcijos ES šalys kasmet praranda 323 mlrd. eurų.
Remiantis ataskaita, tikroji žalos, kurią padaro korupcija ES, kaina viršija 100 mlrd. eurų.
Tyrimas parodė ryšį tarp korupcijos lygio ir biudžeto deficito ES šalyse, ypatingai Graikijoje ir Italijoje. Korupcijos lygis buvo nustatytas kaip atskaitos tašką paėmus Daniją, mažiausiai korumpuotą ES šalį.
Pats didžiausias, ekspertų skaičiavimais, korupcijos lygis, pasirodo, yra Slovakijoje, Rumunijoje, Italijoje, Latvijoje, Vengrijoje. Senųjų ES narių – Ispanijos, Graikijos ir Italijos – korumpuotumo indeksas yra žemesnis.
„Ar tikrai europinimas padeda valdymui? Situacija Italijoje ir Graikijoje per paskutiniuosius metus labai pablogėjo. Taigi atrodo, kad tai nepadėjo joms pagerinti valdymo“, – sakė valdymo mokyklos ekspertė Cherti Alina Mungiu-Pippidi.
Ji taip pat pridūrė, kad tai „tik aisbergo viršūnė“. „Pamatysime dar didesnius skaičius. Tai tik pradžia“, – sakė ekspertė.
„Rezultatai skandalingi, nes skaičiai dar aukštesni, nei buvo manyta anksčiau“, – pasakė vokiečių europarlamentaras Jensas Gaieris, biudžeto komiteto narys.
Paskaičiuota korupcijos kaina, nurodyta ataskaitoje, sudaro beveik viena trečiąją numatomo 2014–2020 metų ES biudžeto.
http://www.rg-rb.de/index.php?option=com_rg&task=item&id=12568
http://takie.org/news/v_evrosojuze_razvorovali_tret_bjudzheta/2013-09-29-6762
Antonas Nevzlinas
