Globalaus pasaulio aktualijos

Nekirsk šakos ant kurios sėdi

Posted on 07. Jul, 2011 by admin in Komentarai

Daugybės augalų ir gyvūnų rūšių išnykimo sparta šiandien 1000 kartų viršija natūraliąją. Mokslininkai mano, kad nesiėmus reikalingų priemonių prieš gamtos žalojimą, iki 2100 metų išnyks apie 30 % augalų bei gyvūnų rūšių. Tai taps šeštuoju masiniu rūšių išnykimu Žemės istorijoje bei pirmuoju dėl žmogaus kaltės. Akivaizdžiai parodaksali situacija. Žmonija inicijuoja globalinę ekologinę katastrofą kartu keldama savo, kaip rūšies, išnykimo pavojų.

Visų pirma pavojus gresia besivystančioms šalims, kurių 70% gyventojų visiškai priklauso nuo gamtos malonės. Jų maisto, aprangos, kuro, būsto bei vaistų poreikio tenkinimas beveik 90% priklauso nuo gamtos turtų. O štai pagrindinės aplinkos teršėjos yra būtent išsivysčiusios šalys. Atlikti skaičiavimai rodo, kad vienas Amerikos pilietis vidutiniškai nuo keturių iki dešimt kartų daugiau teršia aplinką, nei besivystančios šalies pilietis. Pusė visų išmetamų į aplinką pražūtingų teršalų tenka Amerikai su Kinija.

Tarptautinės organizacijos stengiasi reaguoti į susidariusią padėtį. Taip, šiai temai buvo pašvęsta viena iš praeitas metais Kopenhagoje vykusių JTO inicijuotų konferencijų. Kadango joje buvo priimti tik daliniai sprendimai, tai šiuo metu daug tikiamsi iš kitos JTO planuojamos konferencijos klimato klausimais, kurią planuojama organizuoti Meksikos kurortiniame mieste Kankune.

Neseniai, Vokietijos iniciatyva įvyko tarptautinė konferencija „Petersburgo dialogas klimato klausimais“. Joje dalyvavęs Vokietijos ekologijos ministras, Norbertas Rotgenas (Norbert Röttgen) ypatingai pabrėžė tai, jog šiandien pavojų žmonijai kelia ne tik klimato kaita, bet ir augalų bei gyvūnų rūšių išnykimas. Biologinė įvairovė – tai milijonus metų trukusios evoliucijos rezultatas. Žmogus, nepaisant visų šiuolaikinės civilizacijos pasiekimų, lieka priklausomas nuo jį supančios aplinkos ir gamtoje vykstančių procesų.

Tačiau, kokių tik priemonių besiimtų tarptautinės organizacijos, neįmanoma pakeisti padėties be kiekvieno atskiro žmogaus pastangų, kurios parsideda nuo supratimo, jog gyvenimo pagrindas – tai pusiausvyra su mus supančia aplinka, kuri visiškai priklauso nuo teisingų mūsų tarpusavio santykių. Gamta vis tiek, geruoju ar bloguoju, iš mūsų šito pareikalaus ir mes turėsime gyventi visi kartu, kaip vienas, vykdydami jos pagrindinį įstatymą – mylėti artimą.

Redakcija