2 Comments to “Ne tėvai kalti”

  1. Ignas

    Jan 12th, 2012

    Tevai ir TIKTAI tevai. Nuo ju viskas prasideda. Jie sprendzia ar susilaukt vaiko kai nei jokiu ziniu neturi apie vaiku auginima, ju psichologija, nei istekliu jiems augint neturi, net saves nepazysta, nesusitvarko su savo emocijom, nemoka ir nezino kaip veikia zmogaus psichologija. Visu pirma save turetu mastantis zmogus susitvarkyt, tiek fizini kuna, kad vaikas negimtu debilas ar traumuotas, su 30 ligu iskart ir pilnas kirmeliu, ir gretimais visalaik zinios apie psichologija, is pradziu save pazysti, ismoksti kaip elgtis su emocijom, mintim, ir tik tada pradedi studijuot vaiku psichologija ir elementaresnius dalykus kaip pakeist sauskelnes, kose isvirt, jei dar nemoka. Galiausiai materialiniai istekliai, jei nesi garantuotas, kad galesi uztikrint savo vaikui pilnavertiska ateiti, tai kam isvis net sukt minti apie vaikus? Siais laikais is egoizmo dauguma gimdos vaikus, nes jie NORI, bet kad nesugeba augint, tai jiems dzin, prisigimdo ir kaip ant laboratoriniu ziurkiu mokinasi, bet labai greit atsibosta mokintis, todel atsiranda visu zinomi tevu posakiai kaip “kiek kartu as tau galiu kartoti…” – beprotystes apibrezimas – kartoti ta pati veiksma tikintis kitokio rezultato. O virsune kai tevai pasinaudoja “tevu autoritetu” ir tildo vaikus, nes jie juos pagimde, jie vyresni, jie juos augina… Pastato save automatiskai kaip staba, kuriam turi lenktis del to, kad jie taip pasake, kai turetu buti antraip, tevai turetu buti gyvas pavyzdys savo vaikams, tada vaikai naturaliai jaucia pagarba.

  2. Vincas

    Jan 13th, 2012

    Ignai, tai ką rašote – teisingai, taip ir yra, tai teisingi problemos simptomai: Taip, vaikus “daro” per neatsargumą, dėl pramogos, reikia gyvo žaisliuko, bus ką “auklėti”, ir taip toliau. Ir mažai kas yra pasiruošęs tam, ar bent bando ruštis – planuoja auginti žmogų, suprasdami visą reikalo rimtumą ir atsakingumą. Nenoriu įžeisti tų, kurie taip daro, yra tokių, bet aš kalbu apie reiškinį dabarties masėse.
    “Ne tėvai kalti” turima uomenyje priežastys, aplinkybės, kurios supo ir supa tuos, apie kuriuos čia kalbame, o nesikuklinant – tai mus visus. Juk ir dabartiniai tėvai nepasirinko aplinkos, kurioje gimė, ideologijos, auklėjimo, kuriame augo, švietimo sistemos, kuri buvo ir tebėra, trumpiau tariant – savybių, kurias gavo iš gamtos, ir aplinkos, kuri jas formavo. Tai bendra problema, žmonijos Ego problema – kaltindami vienetus, ar atskiras visuomenės grupes, mes nieko nepasieksime, nes ten nebus pagrindinio kaltininko – manęs. Kodėl manęs? Nes aš tai matau, man tai nepatinka, aš tai kritikuoju, ir nesvarbu ką aš darau ir kaip save teisinu, bet kol tai vyksta – NĖRA MANĘS, NĖRA MŪSŲ.


Leave a Reply