Reikalauti iš vyro, kad jis kuo dažniau būtų namuose, nei jam to norisi, nenaudinga pačiai moteriai.

Vyras yra orientuotas į išorinį pasaulį, todėl jam labiau sekasi darbas. Netgi ir tokiose, atrodytų, moteriškose srityse kaip maisto ruošimas ir namų ruoša. Jei tvarkyti – tai miestą, jei ruošti maistą – tai tik restorane. Dėl to logiška, kad garsūs virėjai ir miestų merai daugiausiai yra vyrai. Namuose vyras gali jaustis kaip svečias: negali rasti maisto šaldytuve ar kojinių spintoje, nors ir viena, ir kita jam bus tiesiai prieš akis. Tiksliau pasakius, vyras namie jaučiasi kaip kareivis užnugaryje

Tai visiškai nereiškia, kad vyrui nereikalingi namai, kaip ir moteris. Skiriasi vyro ir moters namų suvokimas. Moteriai namai – tai jos pasaulis. Netgi jei moteris keliauja, ji bet kokiomis lauko sąlygomis stengiasi susikurti savo namelį. O vyrui namai – tai užnugaris, kuriame galima pailsėti, pasislėpti, praleisti sunkius laikus. Todėl vyras ir į namus, ir į moterį investuoja ir pastangų, ir pinigų, ir jausmų. Jam reikalingas toks poilsis. Net jei vyras kažką namuose meistrauja, tai nereiškia, kad visas pasaulis apsiriboja jo namais – tiesiog vyras nerimauja dėl užnugario.

Tikrai nenaudinga pririšti vyrą prie namų, bandant priversti jį juos ir namų bendravimą branginti taip, kaip tai vertina moteris:

– kam versti vyrą daryti tai, kas jam nebūdinga? Na ir kas, kad tau patinka darbuotis namuose. Visiškai nebūtina savo norus primesti kitam;

– namai – tai tavo pasaulis, tavo valstybė. Kodėl turėtum sumažinti jų dydį?

– išleisdama vyrą iš namų (netgi į barą ar naktinį klubą), tu turėsi šalia laimingą vyrą, o ne nepatenkintą nelaimėlį ar bambeklį;

– viską, ką uždirbs išoriniame pasaulyje, vyras atneš tau. Žinoma, jei tu sugebėsi suteikti jam to užnugario jausmą, į kurį verta investuoti, o nesuruoši jam karo dar ir namuose. Įsivaizduok: karys po karinių veiksmų atvyksta į užnugarį, o čia irgi karas. Kiek ilgai jis tai kentės?

Sukurti užnugarį nereiškia, kad reikia tapti namų šeimininke ar tarnaite. Visuose mūsų veiksmuose svarbu ne veiksmai, o ketinimai, dėl kurių ir vyksta veiksmai.

Nesvarbu, kas plauna indus ir grindis – vyras ar moteris. Arba kuris uždirba daugiau pinigų. Svarbu tik tai, dėl ko žmogus tai daro.

Netgi kai vyras ir moteris gyvena civilinėje santuokoje arba dar negyvena kartu, arba net pačių santykių pradžioje moteris gali suteikti vyrui jausmą, kad ji yra jo užnugaris. Ir vyras moteriai už tai bus labai dėkingas.

Pati dažniausia moters klaida – pradėti vyrą laikyti savo nuosavybe. Mes dažnai manome, kad kitiems žmonėms turi patikti tai, kas ir mums: „Kaip tu gali negerti alaus? Tai taip puiku!“, „Suvalgyk saldainį, jis toks skanus“, „Kokie kvaili žmonės, nori važiuoti pailsėti į Egiptą. Ką ten veikti? Važiuotų geriau į Indiją!“

Santykiuose lygiai tas pats – mes manome, kad mylimas žmogus laukia iš mūsų to paties, ko laukiame ir norime iš jo mes.

Iš tikrųjų vyras nelaiko savęs šeimos dalimi. Visiškai priešingai: šeimą jis laiko savo dalimi. Ir nereikia jo įtikinėti, apvilti ir versti būti kažkuo kitu. Dėl abipusio malonumo ir abipusės naudos.

Jekaterina Šipulina

http://ilady.info/zhenshhine-dom-muzhchine-ves-ostalnoy-mir/