1979 metais Prinstono universiteto technikos ir taikomųjų mokslų mokyklos dekanas, Robertas Džanas (Robert Jahn), sukūrė programą sąmonės funkcijai studijuoti. Atlikdami tūkstančius eksperimentų, Džanas su savo padėjėjais pastebėjo, jog smegenys tiesiogiai įtakoja materialiąją tikrovę. 1994 metais pirmaujantys pasaulio mokslininkai ir pedagogai, norėdami aptarti šių stebėtinų tyrimų taikymo galimybes, susirinko į simpoziumą Prinstono universitete.

Naujausias mokslininkų, dirbusių Džano komandoje, pasiekimas – lempa, keičianti spalvą pagal minties komandą. Be to, skirtingai nei kiti prietaisai, ji nefiksuoja smegenų biosrovių ir iš viso niekaip neregistruoja smegenų aktyvumo. Šviesos kaita priklauso nuo kvantinio atsitiktinių įvykių generatoriaus, kuris mokslo požiūriu yra absoliučiai „nepaperkamas“. Tačiau po mažos treniruotės lempos spalvos pradeda keistis pagal mūsų minties komandą.

Sąmonės ir materialaus pasaulio tarpusavio sąveika šiandien nebeatrodo fantastika. Daugybė mokslo duomenų liudija tai, kad realybė priklauso nuo stebėtojo. Apie tai jau rašė Einšteinas, o kartu su juo dirbęs Džonas Uileris pažymėdavo: „ Kaip bebūtų patogu kasdieniniame gyvenime tvirtinti, jog „išorinis“ pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų, šiandien jau yra nebeįmanoma apginti šio požiūrio“.

Ar lempa, paklūstanti norams, taps pirmąja gaire kelyje link pasaulio keitimo vien tiktai mintimi? Jeigu taip, tai bus bendra žmonijos mintis, globali sąmonė, mano vienas iš Prinstono komandos narių, Rodžeris Nelsonas. „Šio atradimo prasmė yra ta, jog tai parodo, kad mes faktiškai esame didesni nei galvojame. Mes driekiamės ne tiktai iki pirštų galiukų, bet ir per visą stalo, o gal netgi per visą pasaulio plotį“.

Olegas Iceksonas