Mirtinas virusas – žmogaus rankų darbas
Posted on 31. Jan, 2012 by admin in Naujienos
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus į gyvenimo kryžiažodį gali įrašyti tik vieną teisingą žodį, nors jam atrodo, kad gali laisvai įrašyti bet kurį.
Albertas Einšteinas
Norėdami suprasti, kaip plinta virusai, mokslininkai sukūrė mirtį nešančio paukščių gripo atmainą, praneša žurnalas Science Insider. Pasklidęs už laboratorijos sienų, naujasis virusas gali sukelti pasaulinę pandemiją, sunaikinsiančią milijonus žmonių.
Virusologai Ron Fouchier ir Yoshihiro Kawaoka – kiekvienas individualiai – nutarė tik patikrinti, ar gali paukščių gripo virusas sukelti epidemiją visame pasaulyje. Iš pradžių buvo imtasi paties pavojingiausio, daugiausiai mirčių sukeliančio H5N1 viruso, pražudžiusio daugybę paukščių trijuose žemynuose. Virusas lengvai persiduoda iš paukščio paukščiui, bet, laimė, sunkiai plinta tarp žmonių. Beje, užsikrėtimo atvejais rezultatas būna mirtinas. Po atkaklaus darbo mokslininkams pavyko sukurti ypač agresyvaus viruso atmainą, plintančią oru.
Dabar Ron Fouchier bando publikuoti savo tyrimų rezultatus. Kol kas nesiseka: jam kelią pastojo JAV nacionalinis mokslinis patariamasis komitetas biologiniam saugumui. Komitetas seka viruso tyrimą ir artimiausiu laiku turi nuspręsti, kurios tyrimo dalys gali būti publikuojamos. Yra realus pavojus, kad teroristai, turintys biologijos bakalauro laipsnį, gali įsigyti paukščių gripo H5N1 ir laboratorinių gyvūnų mėginį. Po pakartotinės eksperimentų serijos jie sukurs mirtiną virusą, kurio nesustabdys nei politinės sienos, nei tarpžemyniniai atstumai.
Klausimas dėl leistinų mokslinių tyrimų ribų kelia nerimą ne tik mokslo visuomenei – mirtį nešančio viruso baimė suvienijo visus. Belieka tik pasikliauti sveiku biologinės saugos komiteto protu. O daugelis specialistų įsitikinę: biologinės katastrofos pavojui visame pasaulyje sukelti pakanka jau paskelbtos informacijos. Be to, yra nemažai pradedančiųjų mokslininkų, norinčių protestuoti prieš bet kokius bandymus įvesti tyrimų ir publikacijų laisvės apribojimus.
Nejučia į galvą ateina palyginimas apie keleivį, nuolat gręžiantį skylę indo dugne. Į prašymus liautis jis atsako, kad sėdi savo teisėtoje vietoje ir turi visas teises daryti viską, kas jam atrodo reikalinga. Kol nepasikeis visuomenėje susiformavusios nuostatos, tokių „keleivių“ vis daugės. Duok Dieve, kad laiku spėtume užtaisyti padarytas skyles.
Sergej Belickij, Žemės mokslų daktaras
