Egoizmo
didėjimo pasekmės globalios ir sukuria ypatingą situaciją, kurios nebuvo per
visą žmonijos istoriją. Iš vienos pusės, globalizacija rodo, kiek visose
veiklos srityse, tarp jų ekonomikoje, kultūroje, moksle, švietime, mes
tarpusavyje susieti, iš kitos pusės, mūsų egoizmas išsivystė tiek, kad šalia
savęs nebegalime pakęsti kieno nors buvimo.
Iš tikrųjų, mes
visada buvome vienos sistemos dalys, tačiau iki šiol savo bendrumo nesuvokėme.
Gamta, vienu metu veikdama dviem priešingomis jėgomis, atskleidžia mums šį
faktą. Viena jėga mus jungia, kita atstumia vieną nuo kito ir bloškia kiekvieną
į savo ankštą pasaulėlį. Šiandien šių jėgų įtaka, tapdama vis grubesnė,
pasireiškia kraštutinėmis formomis. Aptinkame visą globalios tarpusavio
priklausomybės galią, o kartu vis didėjantis egoizmas verčia priešintis tam,
kas akivaizdu. Jeigu nepakantumas, susvetimėjimas ir neapykanta nesiliaus, mes
neišvengiamai sunaikinsime vienas kitą.
Baal Sulamas
apie tai perspėjo iš anksto. Rankraštyje, kurį paliko gyvenimo pabaigoje ir
kuris išspausdintas knygoje „Paskutinioji karta“, jis rašo, kad jeigu
egoistinis žmonijos vystymosi kelias radikaliai nepasikeis, žmoniją ištiks
trečiasis ir net ketvirtasis pasauliniai karai, kuriuose bus panaudotos
atominės ir vandenilinės bombos ir sunaikinta didžioji pasaulio gyventojų dalis
(veikalai apie paskutiniąją kartą, 1 dalis). Panašiai kalbėjo ir Albertas
Einšteinas: „Nežinau, kokiais ginklais kovos trečiojo pasaulinio karo metu, bet
ketvirtajame pasauliniame kare kausis pagaliais ir akmenimis!“ (Pasakyta
viename žurnalo interviu 1949 metais.) Labai gaila, bet šiandien, kaip niekad
anksčiau, jų žodžiai tikroviški ir grėsmingi.
Bus daugiau
(Knygą galima
užsisakyti paštu mintisinfo@inbox.lt ; kaina 7.50 EUR + siuntimas)