Tirdami gamtą
atskleidžiame altruizmo reiškinį. Šis terminas kilęs iš lotynų alter (kitas,
svetimas), jį XIX amžiuje sukūrė prancūzų filosofas Ogiustas Kontas (Auguste
Comte), kuris altruizmą apibrėžė kaip egoizmo priešingybę. Be to, altruizmas
dažnai apibūdinamas kaip siekimas veikti artimo labui, meilė artimui,
atsidavimas ir atlaidumas kitų atžvilgiu, nesavanaudiškas rūpinimasis kitų
gerove.
Iš esmės abu
šie terminai – „altruizmas“ ir „egoizmas“ – iš visų gyvų būtybių
charakterizuoja tik žmogų. Juk tokios sąvokos kaip „ketinimas“ ir „laisvas
noras“ turi prasmę tik žmonių giminei. Kiti sutvėrimai neturi galimybės
rinktis. Gavimas ir atidavimas, sugėrimas ir išskyrimas, taip pat laimikio
medžioklė ir aukojimasis yra visiškai nulemti jų genų ir instinktų.8 Bet mes naudosime terminus „altruizmas“ ir
„egoizmas“ perkeltine prasme, kad palengvintume dėsnių, kurie valdo gyvenimą
gamtoje, supratimą ir padarytume mums svarbias išvadas.
Iš pirmo
žvilgsnio gamta atrodo kaip individų egoistinės kovos arena, kur nugali
stipriausias. Todėl tyrinėtojams kyla teorijų, paaiškinančių tiesioginius ir
netiesioginius stimulus, kurie skatina individus altruistiškai elgtis,
poreikis.9 Tačiau
atidžiau, visapusiškai panagrinėję atskleisime bendrą vaizdą: visų formų kova
ir priešprieša skirta tik dar didesnei pusiausvyrai pasiekti, vienas kito
egzistavimui palaikyti, sistemos sveikatai pagerinti ir gamtai, kaip visumai,
sėkmingiau vystytis.
Pusiausvyros
gamtoje globalaus pažeidimo pavyzdys – praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio
pradžia. Tada Šiaurės Korėjos vyriausybė nutarė išgelbėti šalį nuo gyventojams
įgrisusių gatvės kačių. Praėjus kelioms savaitėms po didesnės kačių dalies
sunaikinimo, smarkiai padaugėjo pelių, žiurkių bei gyvačių, galiausiai prireikė
atvežti kačių iš kaimyninių šalių.
Kitas ryškus
pavyzdys susijęs su vilkais, kuriuos paprastai laikome kenksmingais ir
žiauriais žvėrimis. Pradėjus jiems nykti paaiškėjo, kad nuo jų priklauso elnių,
šernų, įvairių graužikų kiekio reguliavimas. Pasirodo, jog kitaip nei žmonės,
kurie medžioklėje pirmenybę teikia sveikiausiems individams, vilkai medžioja
sergančius ir silpnus gyvūnus. Taip grobuonys padeda išsaugoti kitų savo arealo
gyvūnų sveikatą.
Gilindamiesi į
gamtos tyrinėjimus mokslininkai aptinka, jog visos dalys tarpusavyje susijusios
į vientisą universalią sistemą. Nors mes priskiriame gamtai savo jausmus
manydami, jog jai būdingas žiaurumas, iš tiesų ėdantys vienas kitą sutvėrimai
atlieka veiksmą, užtikrinantį bendros gamtos sistemos harmoniją ir sveikatą.
Analogiškai mūsų kūne kas minutę miršta ir atsinaujina milijardai ląstelių –
tai iš esmės ir nulemia gyvenimo tėkmę.
8 Daugiau apie
tai žr. Nedelcu ir Michod straipsnį „Altruizmo geno evoliucinė kilmė“ (The
Evolutionary Origin of an Altruistic Gene), 2006 m. gegužę paskelbtą žurnale
Molecular Biology and Evolution, interneto nuoroda: http://mbe.oxfordjournals.org/cgi/reprint/msl016v1.
Bus daugiau
(Knygą galima
užsisakyti paštu mintisinfo@inbox.lt ; kaina 7.50 EUR + siuntimas)