Labdara: gerais ketinimais kelias į pragarą grįstas?
Posted on 15. Jan, 2014 by admin in Gyvenimas, Krizė, Pasaulis, Visuomenė, Žmogus
Mažmeninės prekybos magnatų palikuonis, visokias pigias prekes parduodančių parduotuvių savininkas Džeimsas Popas Amerikoje labiau žinomas kaip Artas. Jis vienas iš konservatyvios propagandinės grupės „Amerikiečiai už klestėjimą“(„Americans for Prosperity“) lyderių. Pagrindinis grupės rėmėjas – taip pat Kochų fondas. Artas Popas perkėlė brolių Kochų „labdaringo žlugdymo“ principus į valstybinį lygmenį. Džeinė Mejer žurnale „New Yorker“ apie jį rašo kaip apie reakcingą milijardierių, užgrobusį Šiaurės Karolinos valstijos valdžią.
Artas Popas naudoja pelną politinei įtakai ir svarbiam postui nusipirkti. Kol jo radikalios ir konservatyvios organizacijos tinklas ir verslo grupė užsiima dešiniųjų pažiūrų laisvosios rinkos dogmų propaganda, Popas iš tikrųjų idėjas įgyvendina kaip valstijos biudžeto direktoriaus pavaduotojas.
Pietų tyrimų institutas (The Institute for Southern Studies) neseniai paskelbė gausiai dokumentuotą tyrimą apie tai, kaip Artas Popas išnaudoja šeimyninį Džono Viljamo Popo labdaros fondą, kuris turi daugiau nei 150 milijonų dolerių, atleistų nuo mokesčių, kad reakcines mintis įdiegtų į visuomenės gyvenimą.
Nuo mokesčių atleista ištisa virtinė įstaigų – tai reiškia, kad kitiems, kurie nėra susidomėję Arto Popo politiniais prioritetais, tenka mokėti daugiau mokesčių. Metų metus jo „švietėjiškos“ įstaigos duoda pinigų socialinei apsaugai, padeda pagyvenusiems žmonėms, remia švietimo programas, klimatologiją (ir mokslininkus klimatologus), o taip pat diegia laisvosios rinkos fundamentalizmą. Popui tarnaujančios kontoros suteikia 90 proc. visų lėšų radikaliam Arbatėlės partijos dešiniųjų judėjimui ir kitoms valstijoje veikiančioms dešiniosioms organizacijoms. 2010 metais trys tokios grupės – „Pilietinis veiksmas“, „Real Jobs NC“ ir „Amerikiečiai už klestėjimą“ – kartu su Popu ir jo šeimyniniais labdaros fondais visą valstiją užvertė propaganda ir pasiekė, kad valstijoje pirmą kartą nuo 1896 metų būtų pakeista valdžia.
Nuo to laiko, vadovaujant Popui, Šiaurės Karolina nusirito žemyn. Valstijoje bandoma nutraukti visas programas, kurios padeda neturtingiems žmonėms suteikti įvairių galimybių ar net tiesiog padėti išgyventi. Popo laisvosios rinkos politika siekia sukelti staigų mokesčių mažinimą, pajamų ir pelno mokesčių pašalinimą, visuomenės sveikatos apsaugos programų ribojimą, mažinamos ir šalinamos įvairios aplinkosaugos normos, gyvenamosios aplinkos taisyklės ir reglamentai. Popas vykdo visuomenės švietimo ir ugdymo galimybių ribojimo politiką, nepasiturintiesiems atimamas mokymosi valstybinėse mokyklose ir universitetuose finansavimas, mažinamas ir likviduojamas visuomeninis transportas.
Visa tai sukėlė protestų bangą, paskatino organizuoti vadinamuosius moralinius pirmadienius, kur susirenka ne dešiniosios pakraipos visuomeninės ir religinės organizacijos, protestuojančios prieš išpuolį prieš socialinę gerovę, kuri čia ir gerais laikais buvo trečiojo pasaulio lygyje.
Organizacija „Studentų jėga“ įnirtingai priešinasi Arto Popo bandymams universitetuose skleisti laisvosios rinkos dogmas. Organizacija, vienijanti 16-os Šiaurės Karolinos valstijos universiteto studentų miestelių gyventojus, bando Popui sutrukdyti visur įtaisyti savo komisarus, prižiūrinčius, kad visuomeninių mokslų dėstymas vyktų išskirtinai „vienintelės teisingos“ ideologijos rėmuose. Studentams pavyko sustabdyti privalomosios, į laisvąją rinką orientuotos programos diegimą universitete.
Studentų ir dėstytojų kova duoda rezultatų. Jiems pavyko sustabdyti „Vakarų civilizacijos centro“ įkūrimą, o paaukotus dešimt milijonų po daugybės protestų buvo nuspręsta išleisti sporto trenerių atlyginimams. Taip pat pavyko užkirsti kelią įkurti Konstitucinės teisės centrą – iš esmės tai būtų buvęs universiteto ideologinis skyrius, vadovaujamas vieno iš Arto Popo pagrindinių komisarų.
Michailas Dorfmanas
Tęsinys. Pradžia 2014.01.12
Toliau skaitykite kitą ketvirtadienį – 2014.01.16
