Kuo skiriasi aptarimas prie įprasto apskritojo stalo nuo aptarimo, organizuoto pagal ratų metodiką (ASM)
Posted on 10. Nov, 2015 by admin in Įvairios
II dalis. Ratų metodika
1 skyrius. Idealus ratas
1.6. Kuo skiriasi aptarimas prie įprasto apskritojo stalo nuo aptarimo, organizuoto pagal ratų metodiką
| Įprasta apskritojo stalo diskusija | Aptarimas pagal ratų metodiką |
| Dalyviai negali ignoruoti savo patirties, statuso, pareigų ir todėl aptarimas negali vykti pagal lygybės principą. | Prie apskritojo stalo nėra „didesnių“ ir „mažesnių“ – visi dalyviai lygūs ir vienodai svarbūs. |
| Nepaisant pasirinktos temos, žmonės dažnai kalba apie tai, apie ką jie nori pakalbėti tuo metu, nuklysta nuo temos. | Aiškiai ir trumpai atsako į moderatoriaus pateiktą kausimą. |
| Apskritąjį stalą siekia panaudoti savo asmeniniais tikslais, pareklamuoti savo prekes, paslaugas, partiją ir pan. | Visi stengiasi prieiti vieningo sprendimo, sudaryto iš visų niuansų ir tenkinančio visus dalyvius. |
| Dalyvis gali kalbėti be galo, kol pamatys, pavyzdžiui, kad visi užsnūdo arba užsiima kiekvienas savo reikalais, prarado dėmesį. | Laikomasi pasisakymui skirto laiko. Dalyviai rūpinasi tuo, kad spėtų pasisakyti visi, ir kiekvienas kalbėtų ne daugiau kaip 2–3 minutes. |
| Dalyviai dažnai pertraukia vienas kitą, stengiasi pasisakyti be eilės, nori pasiskųsti arba pasigirti, išsakyti nepasitenkinimą arba nuostabą. | Niekada nepertraukia vienas kito. Visi pasisako tik sulaukę savo eilės. |
| Retai kada klausosi kito. Kartais dėl mandagumo nutaiso susidomėjusio žmogaus miną, periodiškai įterpia: „Negali būti! Nieko sau! Čia tai bent!..“ | Įdėmiai klausosi kitų, stengiasi juos pajusti kaip save, pateisinti jų požiūrį, kiek galima geriau juos suprasti. |
| Dalyviai retai kada turi bendrą tikslą. | Visi rato dalyviai kelia sau vieną tikslą: rasti bendrą sprendimą, sukurti šiltą, pozityvią, visus siejančią atmosferą. |
| Periodiškai ginčijasi, kritikuoja kitus dalyvius, siekia primesti savo nuomonę, supratimą, pasaulėžiūrą. | Visi lygūs, niekas nesiginčija, pripažįsta bet kokią kito žmogaus nuomonę, pateisina ir gerbia visus rato dalyvius, jų nuomonių įvairovę. |
| Kilus nesutarimams ar susipriešinimui, dažniausiai nėra stengiamasi ieškoti bendros, visus vienijančios pozicijos, kiekvienas lieka prie savo nuomonės. | Visi stengiasi įveikti priešiškumą bendromis pastangomis, pakildami virš to, kas skiria, ieškodami to, kas vienija. Vertina tokius momentus kaip bendro pakilimo, augimo, tobulėjimo galimybes. |
| Paprastai pasisakantieji remiasi vien protu. | Kalbama iš širdies. |
| Tie, kuriems nesinori kalbėti arba neturi, ką pasakyti, tyli, žiovauja, dairosi į laikrodį. | Netgi tada, kai nesinori kalbėti arba atrodo, kad nėra, ką pasakyti, dalyviai vis tiek stengiasi išsakyti savo požiūrį į aptariamą klausimą, nes supranta, kad kuriamas bendras laukas be jų dalyvavimo bus neišbaigtas. |
| Jeigu reikia priimti kokį nors sprendimą, jo priėmimas formuojamas balsų dauguma. | Pamažu dalyviai išsiugdo unikalų įgūdį bet kokį sprendimą priimti tik vienbalsiai, iš rato centro – bendro, integralaus savitarpio pajutimo ir supratimo taško. |
| Aptarimo pabaigoje dalyviai patiria negatyvias emocijas: pavydą, susierzinimą, pranašumo jausmą, nuoskaudą, įsižeidimą, pyktį, nusivylimą, tuščiai praleisto laiko jausmą. Retai kada junta džiaugsmą, dvasinį pakilimą. | Aptarimo pabaigoje dalyviai dažniausiai jaučia vienybę, šiltą, draugišką ryšį, pasitenkinimą, džiaugsmą, bendrą dvasinį pakilimą. Per aptarimą sukurta bendra atmosfera teikia užtikrintumo ir ramybės, tarytum esant vienoje didelėje šeimoje. Kiekvienas jaučiasi tapęs didesnis, turtingesnis, linksmesnis. |
| Visi išsibėgioja savo reikalais, greitai pamiršta tai, kas vyko. | Dalyviai išeina lydimi noro vėl kiek galima greičiau susitikti ir pratęsti šį nuostabų, įkvepiantį procesą. |
| Po susitikimo galvoja apie tai, kad žmonėms trūksta gerumo, tolerantiškumo, supratingumo, meilės. | Atsisveikindami jaučia šiltą ir gerą tarpusavio ryšį, teikiantį visiems reikalingą užtikrintumo jausmą. |
