Antrajame, tarpiniame,
etape būtina nuraminti pirmosios grupės narius ir paaiškinti jų nesėkmės
priežastį. Reikia atskleisti, kad jie nėra kuo blogesni už antrosios grupės
narius ir kad taip vyksta visada, kai žmonės bando spręsti problemas įprastai,
vadovaudamiesi savo egocentriškais principais. O jeigu laikomasi tarpusavio
supratimo, rūpesčio, bendradarbiavimo principų, siekiant išgirsti, suprasti
vieniems kitus, pakilti virš visus skiriančių egoistinių faktorių, vienijantis
dėl tam tikro visiems bendro aukštesnio tikslo, tai į pagalbą ateina gamtos
jėga, kuri žymiai sustiprina kolektyvo tarpusavio ryšio galią ir kokybę.
Šį aiškinamąjį darbą
galima atlikti bendrame abiejų grupių rate, kad antrojo rato dalyviai, dirbę
pagal ratų metodiką, galėtų perteikti savo patirtus įspūdžius pirmojo rato
nariams. Reikia perduoti įspūdį, rodantį, kad antruoju atveju mes pereiname į
aukštesnį realybės suvokimo lygmenį, kitaip matome pasaulį, kad ima reikštis ne
individualūs jutimo organai, o kolektyviniai. Tada galime viską matyti,
girdėti, jausti per kolektyvą tarsi per kokią mažą žmonijos modelio prizmę,
kuri ne tik išskleidžia visą skirtingų nuomonių spektro įvairovę, bet ir ją
sufokusuoja į vieną bendrą visus vienijantį suvokimo židinį, kuris teikia visai
kitokios kokybės erdvės pajutimą.