Globalaus pasaulio aktualijos

Kas yra meilė?

Posted on 09. Aug, 2014 by admin in Gyvenimas, Meilė, Pasaulis, Psichologija, Visuomenė, Vyras ir moteris, Žmogus

Kas yra meilė? Tai sunkiai apibrėžiama sąvoka dėl išsiliejančių reikšmės ribų ir taikymo platumo. Galime mylėti bėgiojimą rytais. Galime mylėti knygas, filmą. Žmoną. Tačiau tarp mano žmonos ir, pavyzdžiui, eskalatoriaus yra reikšmingas skirtumas: eskalatorius neatsako man tuo pačiu. O štai žmona vadina mane savo „kelrode žvaigžde“.

Vadinasi, tik kiti kūriniai, turintys sąmonę ir galintys jausti norą, gali trokšti manęs. Taigi, yra gana įmanoma apibrėžti meilę kaip troškimą būti geidžiamam. Ir čia amžina problema: kaip tapti geidžiamam ir tokiam ilgiau išlikti?

Mes pripratome ieškoti atsakymo į šį klausimą, savo gyvenimą organizuodami pagal nustatytas visuomenės taisykles. Mes turime tam tikrą rolę, priklausomą nuo lyties, amžiaus, socialinio statuso, ir turime vaidinti ją, kad visuomenėje būtume vertinami ir mylimi. Tačiau Vakarų Renesanso epochoje kažkas nutiko ir tai padarė įtaką didžiajai tapatybės krizei žmonijos istorijoje. Tas „kažkas“ – tai modernumas. Apibendrinant išeina trys vektoriai: mokslo žinių racionalizavimas, kuris pasitarnavo kaip technologinės pakraipos vairas; politinės sistemos demokratizacija; ekonominės gamybos racionalizavimas ir prekybos liberalizavimas. Šie trys tarpusavyje susiję procesai išnaikino tradicinius visuomenės pamatus, o tai žmogui ir jo psichikai sukėlė gana dramatiškas pasekmes.

Dabar individas yra laisvas vertinti arba, atvirkščiai, ignoruoti bet kokius santykius, bet kokį pasirinkimą, bet kokį objektą. Iš kitos pusės, ir jis pats yra priverstas susidurti su tų pačių aplinkinių žmonių laisvės pasekmėmis, nes jie taip pat turi teisę į laisvę. Kaip išprotėjęs jis laksto su klausimais – ar jis geidžiamas, jei taip, tai kiek, kiek daug žmonių pamils jį. Visi šie išgyvenimai sukelia kiek isteriškas savo geistinumo paieškas.

Aš vadinu tai gundymo kapitalu. Vartotojų visuomenė daugiausia tuo paremta. Sakoma, mes gyvename materialistų amžiuje. Bet tai netiesa! Mes kaupiame daiktus, kad komunikuotume su kitais; ir darome tai, kad kiti mus pamiltų.

Visi mes beverčiai. Šią tuštumą lengva pamatyti – kad mane vertintų, man reikalingas kas nors, kas norėtų manęs. Pats aš jokios įgimtos vertės neturiu. Viena vertus, apsimetame, jog turime kažkokį idealą, kita vertus, patys atsiduriame kieno nors idealo rolėje. Bet iš tikrųjų visi mes – apsišaukėliai. Žinote, kaip būna: eina žmogus gatve, toks užtikrintas, ramus, abejingas, o iš tikrųjų jis laukia, kada į jį kas nors atkreips dėmesį. Šios apgaulės suvokimas gali mūsų meilės santykius padaryti lengvesnius. Meilės kapitalizmui aš priešpastatau švelnumą – meilė kaip švelnumas. Tai mylimo žmogaus trūkumų priėmimas, ir čia slypi daug žavesio, daug laimės.

Redakcija

Tags: featured, gyvenimas, individas, laimė, meilė, tuštuma, žmonės