Globalaus pasaulio aktualijos

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Kaip ir kodėl tai veikia? (3)

Posted on 09. Jun, 2017 by admin in Auklėjimas, Gyvenimas, Integralus ugdymas, Krizė, Meilė, Pasaulis, Psichologija, Ratų metodika, Visuomenė, Žmogus

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Kai žmonės organizuotai, metodiškai vienijasi, pastebimi tokie pozityvūs efektai: padidėjusios išminties, padidėjusio įspūdžio, pozityvių emocijų, padidėjusios jėgos, galios, galimybės prognozuoti, numatyti, jausti. Tarpusavio pagalba padidina grupės potencialą.

Štai ką apie grupės efektą rašo visų pasaulio metodistų gerbiamas garsus vokiečių psichologas Klaus W. Vopel, „dinamiško mokymo” populiarintojas:

„Grupė gali pasiekti daugiau, negu kiekvienas atskiras dalyvis. Kitais žodžiais tariant – grupė yra daugiau, nei tik dalyvių suma. Bendras mokymosi procesas gali išlaisvinti didelį kiekį kūrybinės energijos. Geras vedantysis pasinaudoja savo intuicija, kad galėtų sužadinti grupėje sinergetinius efektus. Jis žino, kad svarbiausias jo darbo aspektas yra jausti ir vystyti kūrybinę grupės energiją“. [44]

Kaip galima praktiškai patikrinti ratų metodikos efektyvumą? Čia pateiksiu Julija  Čemerinskaja knygoje “Ratų metodika“ aprašytą eksperimentą, kuris šios metodikos specialistų buvo pakartotas šimtus kartų. [2]

Per pirmąjį etapą toje pačioje auditorijoje sudarome du ratus. Visos fizinės sąlygos – interjeras, apšviestumas, temperatūra, oro grynumas ir kitos – tokios pačios. Taip pat tai vyksta tuo pačiu metu. Daliname, pavyzdžiui, tos pačios kompanijos 20 vadovų į dvi grupes po 10 žmonių. Abiem grupėms duodame lygiai tą pačią užduotį, tik vienas ratas dirbs savarankiškai, be jokių taisyklių, o kitas – tiksliai laikysis ratų taisyklių.

Pirmoji grupė daugeliu atvejų per tam skirtą laiką negalėjo pasiekti reikiamo rezultato ir su užduotimi nesusitvarkė. Tais retais atvejais, jeigu tai pavykdavo, tolimesnėje diskusijoje išaiškėdavo, kad gautas rezultatas būdavo padiktuotas kelių stipresnių grupės lyderių, sugebėjusių savo aktyvumu užgesinti kitus ir primesti savo nuomonę. Visais atvejais šioje grupėje dalyvių nuotaika po aptarimo buvo slogi ir nervinga, visi jautė nuovargį. Šio rato dalyviams ypatingai pavydu būdavo tai, kad antroji grupė, pristatydama savo sprendimą, demonstruodavo pakilią nuotaiką, pozityvią energiją ir įkvėpimą.

Iš tikro, antrosios grupės nariai, kurie laikosi ratų taisyklių, greitai nusiteikia bendrai užduočiai. Jie galvoja apie tarpusavio pagalbą, rūpinasi tuo, kad pasisektų visai komandai. Jie nepraranda jėgų, o atvirkščiai – jaučia jų antplūdį, nes palaiko vienas kitą. Jie išlaisvina vidinius energijos rezervus, nes nereikia jos eikvoti tam, kad galėtų apginti ir įrodyti savo nuomonę ar perrėkti kitus. Nereikia galvoti apie save ir nuolat jausti stresą: “Kad tik manęs nepaneigtų ir neįžeistų”. Šiame rate, tarytum lygiagrečiame laidininkų jungime, sumažėja varža ir per trumpą laiką grupė randa optimalų užduoties sprendimą. Svarbiausia, kiekvienas jaučiasi reikalingas ir dalyvaujantis procese, jausdamas, kad priimtas sprendimas teisingas ir buvo atsižvelgta į jo požiūrį.

Antrajame, tarpiniame, etape būtina nuraminti pirmosios grupės narius ir paaiškinti jų nesėkmės priežastį. Reikia atskleisti, kad jie nėra kuo blogesni už antrosios grupės narius ir kad taip vyksta visada, kai žmonės bando spręsti problemas įprastai, vadovaudamiesi savo egocentriškais principais. O jeigu laikomasi tarpusavio supratimo, rūpesčio, bendradarbiavimo principų, siekiant išgirsti, suprasti vieniems kitus, pakilti virš visus skiriančių egoistinių faktorių, vienijantis dėl tam tikro visiems bendro aukštesnio tikslo, tai į pagalbą ateina gamtos jėga, kuri žymiai sustiprina kolektyvo tarpusavio ryšio galią ir kokybę.

Šį aiškinamąjį darbą galima atlikti bendrame abiejų grupių rate, kad antrojo rato dalyviai, dirbę pagal ratų metodiką, galėtų perteikti savo patirtus įspūdžius pirmojo rato nariams. Reikia perduoti įspūdį, rodantį, kad antruoju atveju mes pereiname į aukštesnį realybės suvokimo lygmenį, kitaip matome pasaulį, kad ima reikštis ne individualūs jutimo organai, o kolektyviniai. Tada galime viską matyti, girdėti, jausti per kolektyvą tarsi per kokią mažą žmonijos modelio prizmę, kuri ne tik išskleidžia visą skirtingų nuomonių spektro įvairovę, bet ir ją sufokusuoja į vieną bendrą visus vienijantį suvokimo židinį, kuris teikia visai kitokios kokybės erdvės pajutimą.

Trečiajame etape vėl grupėms duodame užduotis, bet dabar jau abi grupės turi laikytis ratų taisyklių.

Pastebėta, kad trečiajame etape pirmosios grupės dalyviai staiga ima matyti vieni kitus. Vienas kalba, kitas papildo, kalbėdami ratu neneigia, o būtent papildo vieni kitus. Visi kartu, įkvėpti naujos bendro darbo kokybės, labai greitai įsitraukia į šį naują žaidimą, noriai ieško kolektyvinio pažinimo, kolektyvinio sprendimo.

Šis ratas atgyja, jo centre ima formuotis kažkas šviesaus, pozityvaus, tarytum visus jungiantis šiltas, neįprastai šviečiantis energijos laukas, kuris teikia naują tikrumo, džiaugsmo jausmą. Ši energija visus pakylėja, padeda išeiti iš geocentrinės stagnacijos, o tai visiems teikia naujų jėgų ir įkvėpimo. Ištirpsta svetimumas ir dalyviai ima jausti visus kaip save.

Toks integralus susivienijimas lemia visiškai kitokią sprendimų ir jų priėmimo kokybę. Šis ratas dėl pirmajame etape patirtos nesėkmės labai ryškiai jaučia grupinės vienybės keliu atskleidžiamą efektą. Todėl, pabaigus trečiąjį etapą, labai svarbu organizuoti bendrą abiejų grupių ratą baigiamajai, visus vienijančiai refleksijai.

„Aptarimo metodika integralaus ugdymo sistemoje yra viena iš centrinių. Bet kokio aptarimo, organizuojamo pagal ratų metodiką, pagrindinis tikslas sukurti tarp dalyvių lygybės, bendradarbiavimo, artumo ir vienybės atmosferą.

Vincas Andriušis
Bus daugiau

Tags: egoizmas, featured, gamtos dėsniai, gyvenimas, krizė, laimė, meilė, mokslas, norai, noras, organizmas, pasaulis, problema, problemos, realybė, ryšiai, santykiai, sistema, tikslas, vienybė, visuomenė, žmogus, žmonės, žmonija