„Teisingas“ elgesys
paprastai susijęs su bandymais realizuoti savo egoistinius norus ir,
rinkdamasis tarp egoizmo ir altruizmo, žmogus skaičiuoja kokią kainą jam teks
sumokėti už moralinių normų laikymąsi. Grupiniai ir asmeniniai interesai realiame
gyvenime labai dažnai išsiskiria su aprobuotais elgesio modeliais arba su „didžiosios“
visuomenės interesais, bet duoda žymiai galingesnį impulsą egoistiniam „antisisteminiam“
elgesiui, nei draudimai ar aplinkinių pritarimas.
Todėl visuomenės santarvė
paviršutiniška ir labai nepatvari, ji sudaro tik ploną sluoksnį virš begalės
įvairiomis kryptimis judančių egoizmų ir yra sudėtingas konformistinio ir
deviantinio elgesio, konfrontacijų ir laikinų konsensumų, derybų ir kompromisų
darinys.