Homo Psichologicus – psichologinis žmogus
Posted on 27. Dec, 2014 by admin in Gyvenimas, Mokslas, Pasaulis, Psichologija, Visuomenė, Žmogus
Yra daugybė sąvokų, kurios, viena vertus, apibūdina žmogaus skirtumus nuo kitų gyvūnų, kita vertus, – jo daugialypiškumą. Homo erectus – tiesiai einantis žmogus. Homo sapiens – išmintingas žmogus. Homo Lludens – žaidžiantis žmogus. Homo politicus – politinis žmogus… Ar reikia prie jo dar ką pridėti? Homo psychologicus – šiandien yra tikrovė, kuri nusipelnė, kad apie tai pakalbėtume.
Žmogus gimė kaip būtybė, kurios visas gyvenimas panašus į gyvenimą bandoje, spiečiuje, skruzdėlyne, laikantis taisyklių, papročių, genties, kurios vienetu jis buvo atlikdamas jam skirtą genties vaidmenį, tradicijų. Paskui gentis pakeitė kastos, luomai, socialinės grupės, bet esmė liko ta pati – žmogus visų pirma buvo objektas, funkcinis bendruomenės vienetas, kurioje jis gimė ir kuriai priklausė. Tai skamba ir šiandien: „Aš išteku. – Už ko? – Už inžinieriaus.“ Tiesa, prieš 60–70 metų tai merginai kitos pavydėtų arba dėl jos pasidžiaugtų, o dabar greičiausiai užjaustų – geriau verslininkas. Tačiau šiandien žmogus mato save jau kitaip.
Jis visų pirma asmenybė, kurios sąvoka Europoje išryškėjo tik XVII amžiuje ir audringai vystėsi link individualizavimo, vis labiau prisipildydama subjektyvių, psichologinių prasmių. Jis, žinoma, ir toliau yra bendruomenės narys – religinės, profesinės, socialinės ir t. t., bet išgyvena ir elgiasi kaip subjektas, suvokiantis save, savo santykį su gyvenimu ir mirtimi, savo gyvenimo būdą ir savo gyvybiškus santykius visų pirma per psichologijos prizmę. Tai vyksta su atskiru žmogumi, grupėmis ir bendruomenėmis, su visuomene apskritai, kuri vis labiau tampa psichologine. Ji turi moralę, ji gyvena pagal priimtus įstatymus, bet vis labiau turi paisyti savo narių psichologijos. Kažkada grupė ir visuomenė reikalavo žmogaus laikytis taisyklių ir įstatymų pagal principą: nemoki – išmokysime, nenori – priversime. Šiandien jie domisi tuo, kaip psichologiškai užtikrinti mokymąsi ir savirealizaciją, kaip atskleisti žmogaus ir žmonių santykių potencialą.
Sunku rasti gyvenimo sritį, kurioje šie pokyčiai nepasireikštų. Palaikyti teigiamą požiūrį į gyvenimą ir kelti jo kokybę reiškia ne prisigerti antidepresantų ir laikytis rašytinių ir nerašytinių taisyklių, o mokėti suprasti savo išgyvenimus, kurie tampa kliūtimi į laimę. Išsaugoti šeimą reiškia ne tik išsaugoti moralės normas, bet ir praktiškai ištyrinėti savo šeimyninius santykius, kad jie nenutruktų arba nesurištų poros rankų ir kojų. Tapti tėvais reiškia ne tik išmokti vaiko priežiūros, bet ir išmokti jį suprasti bei kurti su juo santykius.
Būti darbinės grupės nariu reiškia ne tik paklusti savo viršininkams ir laiku būti darbe, bet ir mokėti psichologiškai būti kartu su kitais komandos nariais. Psichologija tampa masine specialybe. Žymus psichologas Fricas Perlzas rašė, kad žmogus išnaudoja nuo 5 iki daugiausiai 15 proc. savo potencialo, o 85 slypi jame kaip nereikalingas balastas, nors išnaudodamas nors 25 proc. žmogus taptų genijumi. Tai rimtas, bet ir viltį žadinantis iššūkis psichologiniam žmogui – kodėl nepriėmus jo nelaukiant stebuklų ir permainų imtis patiems? Žinoma, pagal norą ir jėgas.
Redakcija
