Gyvenimo prasmė – žmogaus formavimosi pagrindas
Posted on 04. Jul, 2015 by admin in Įvairios
Nuomonė (M. Barbolinas): Yra žinoma, kad gėrio ir blogio sąvokos reliatyvios. Kur ta riba, kurios reikia laikytis, kad nepakenktum nei sau, nei kitiems, nei gamtai? Koks tas mechanizmas, kuris galėtų reguliuoti ir valdyti žmogaus elgesį? Kaip sutvarkyti pasaulį, kuriame žmonės ne tik nekenktų, bet ir žinotų, kaip reikia tvarkyti gyvenimą? – Tam mums reikia suvokti gyvenimo prasmę, dabartinės civilizacijos paskirtį ir tuo remiantis numatyti būtinus visuomenės pasikeitimus.
Paties žmogaus prigimtyje slypi jo paskirtis šiame gyvenime, kurią jis turi realizuoti gyvendamas dorai, sąveikaudamas su išorine aplinka, išmokdamas mylėti realizuodamas savo pareigą.
Gyvenimo prasmė – žmogaus funkcionavimo sisteminis rezultatas. Jo išraiškos forma – per gyvenimo būdą pasireiškianti mintis.
Prasmės reikšmė tokia – ji susieja psichinę veiklą ir objektyvią tikrovę, kartu priklauso ir subjektui, ir objektui, suvienija psichinį ir dvasinį pasaulius. Gyvenimo prasmė, suteikdama kokybinį perėjimą, pasireiškia kaip dėsnis, siejantis žmogų ir jo atliktus veiksmus.
Asmenybė – visuomeninių santykių visuma.
Gyvenimo prasmės dėsnis užtikrina žmogaus vidinio pasaulio dorovinių savybių integraciją ir jų raiškos kokybę. Per mintį ir prasmę vyksta žmogaus „Aš“ – jo prigimties – ir materialių veiksmų tarpusavio susireguliavimas.
Gyvenimo prasmės turinys – begalinis gyvenimo tęstinumas per gyvenimo būdą.
Redakcija
