Nepaisant visų savo
trūkumų, globalizacija pirmą kartą istorijoje kuria visuotiną (ir integralią)
tarpusavio priklausomybę, o tai labai svarbus faktorius, kuris dabar daro įtaką
mūsų gerovei. Viso labo prieš keletą šimtmečių vykę įvykiai, tarkime,
Japonijoje arba Kinijoje, nedarė jokios įtakos Prancūzijai arba Anglijai.
Kultūriniai kontaktai
bei prekybiniai ryšiai, žinoma, egzistavo jau gilioje senovėje, tačiau
visuomenės buvo visiškai autonominės ir savarankiškos. Dabar situacija stipriai
pasikeitė. Finansinės ir politinės krizės, ekonominiai kritimai ir kilimai,
gamtos kataklizmai bei technogeninės katastrofos, kurios vyksta kokiame nors tolimame
žemės kampelyje, gali daryti stiprią įtaką kitų šalių gyvenimui arba žmonijai
apskritai. Lokalūs įvykiai iššaukia nenuspėjamas ir plataus masto pasekmes.
Tai reiškia, kad
pasaulis virsta sistema ir jame pradeda veikti sistemos dėsniai – nei vienas elementas
neegzistuoja pats sau, bet tik tampriame ryšyje su kitais sistemos elementais.
Mūsų integralaus ryšio ir tarpusavio priklausomybės stiprėjimo procesas,
akivaizdu, tik augs. Tai kloja pamatą didelėms socialinėms transformacijoms ir
perėjimui prie vieningos globalios visuomenės.