Pasak Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino, per artimiausius 10-20 metų pasaulio rinka nebus tokia palanki, kaip paskutinį dešimtmetį.

Lygindamas 90 – ųjų metų Amerikos recesijos terminus su po jos sekusiu periodu, Kudrinas pažymi, kad keli nuosmukio mėnesiai tada pareikalavo kelių metų atstatymui.

Dabartinė krizė yra labiau tęstinė, o specialistų nuomonės dėl krizės pasibaigimo terminų skiriasi. Tačiau aišku, kad atstatomasis periodas truks ilgą laiką. Pavyzdžiui, PPO (Pasaulinė prekybos organizacija) vien šiais metais prognozuoja 9 procentų pasaulinės prekybos apimties nuosmukį.

Tokia ilga nusiritimo perspektyva ir palankių išorinių faktorių laukimas gali sukelti chronišką ligos stadiją su galimais recidyvais įvairiose gyvenimo srityse. Kai kurie iš jų pradeda reikštis jau dabar.

Analizuodami verslo klimato pablogėjimo priežastis, ekspertai pirmiausia pažymi pažeistą pasitikėjimą visose ekonomikos grandyse. Skirtingai nuo praėjusių krizių, šiandien pasaulinę ekonomiką ardo būtent nutrūkęs tarpusavio ryšys, ir jam atstatyti būtinas sąmoningas visos visuomenės dalyvavimas.

Redakcija

Tyrimai rodo, kad per televiziją rodoma prievarta keičia žiūrovų vertybes ir elgesį. Šią įtaką galima suskirstyti į tris kategorijas: agresiją, jautrumo sumažėjimą, baimę.

Agresija. Per televiziją matoma prievarta skatina elgesio agresyvumo augimą ir agresijos vartojimą sprendžiant konfliktus.

Jautrumo sumažėjimas. Per televiziją stebimos prievartos scenos mažina jautrumą prievartai.

Baimė. Per televiziją nuolat rodoma prievarta sukelia persekiojimo sindromą.

Bet kokiu atveju, tokios televizijos sukeltos emocijos žmogui daro ilgalaikį poveikį.

Aišku, kad kalta ne dėžė, o tai, kas transliuojama žiūrovui!

http://www.youtube.com/watch?v=jsVMc3VAwDw&feature=player_embedded

O, jaunystės džiaugsme šventas,
Kiek daug laimės tu žadi!
Mes į tavo šviesų krantą
Žengiam su džiaugsmu širdy.
Išsklaidai tu tamsą niūrią,
Saulėtais vedi keliais.
Ir laimingi susibūrę
Mes po tavo spinduliais.

„Odė džiaugsmui“ (Ludwig van Beethoven, Friedrich Schiller)

http://www.youtube.com/watch?v=VTbKU0Hj6K4&feature=player_embedded

Žmonijos istoriją, kaip ir embriono raidą, sudaro 3 pagrindiniai etapai.

Visos istorijos bėgyje mes vystėmės plisdami, užkariaudami ir statydami, griaudami ir statydami iš naujo. Ir taip plitome po visą Žemės rutulį, kol nepasiekėme tokios būsenos, kurioje esame užgrobę viską. Vaisius tokią stadiją pasiekia 38-tą vystymosi savaitę…

Kūdikiui motinos įsčios yra pati jaukiausia vieta, tačiau tai tik tarpinė stadija, nes tikslas yra gimti, ir pasilikti įsčiose nebeįmanoma. Motinos organizmas, padėdamas vaikui gimti, gimdymo metu pagamina didelį kiekį adrenalino, nes gimimas kūdikiui yra labai skausmingas. Mes taip pat jau pasiekėme savo išsivystymo piką ir nebegalime daugiau gyventi pagal tuos principus, kuriuos suformavome per visą savo raidos periodą.

Mes nežinome, ką toliau daryti, bet tai nereiškia, jog neegzistuoja bendras mūsų raidos sumanymas. Gamta turi savo programą ir ji veikia mus krizių, gamtos kataklizmų, epidemijų, karų keliu, spirdama mus vis dėl to gimti. Gimęs vaikas vystosi toliau, pamažu suvokdamas visiškai kitą, įsčių išorėje esantį pasaulį. Taip ir mes, galų gale turime pasiekti tai, dėl ko esame sumanyti. O kaip tai padaryti, ieškokite mūsų puslapio straipsniuose.