Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagal didžiojo dvidešimtuko šalių finansų ministrų ir TVF susitikimo Vašingtone (JAV) išvadas užtikrino, kad imsis visų galimų priemonių padedant Europai įveikti skolų krizę. TVF vadovė Kristina Lagard pareiškė, kad fondas nustatys, ar užteks jo turimų finansinių resursų europinei krizei suvaldyti ir ar fondui prireiks keisti savo finansinę politiką.

ES šalyse stebimas kokaino vartojimo sumažėjimas. Finansinė krizė Europos šalyse – viena iš svarbiausių šio proceso priežasčių. Kokaino kaina juodojoje rinkoje pakilo iki 50-80 eurų už gramą. Gali būti, kad šio narkotiko vartojimas jau pasiekė savo piką.

Bet tai nereiškia, kad krizė padės išspręsti narkomanijos problemą. Narkotikai – tai atitrūkimo nuo realybės priemonė. Kol žmonija neatkreips dėmesio į pagrindinę krizės priežastį – augantį žmogaus egoizmą, kuris, uždarydamas kiekvieną atskirai savo kiaute, skaido visuomenę, pažeidžia žmonių tarpusavio ryšius visose įmanomose santykių srityse, – realybė tik blogės, o brangius narkotikus keis pigesni ir pragaištingesni.

Redakcija 

Įvyko 6.1 balo žemės drebėjimas netoli Balio salos pakrantės – populiarios turistinės vietos, informuoja Xinhua agentūra. Sužeistųjų žmonių kiekis pasiekė 50, tarp kurių – vienas užsienio turistas. Žemės drebėjimo epicentras buvo nutolęs 100 km atstumu į pietvakarius nuo salos, 6,1 km gylyje. Cunamio grėsmės nėra, informuoja sinoptikai.

Po dviejų dienų prasidėjo panika kitoje turistų pamėgtoje vietoje – Tailande. Sekmadienio, spalio 16 d., duomenimis potvynio rezultatas: jau žinoma ne mažiau nei 300 žuvusiųjų. Valdžia, sunerimusi dėl vandens lygio pakilimo Bangoko apylinkėse, imasi priemonių vandens nuvedimui iš miesto miegamųjų rajonų sudėtinga kanalų ir požeminių tunelių sistema.

Poilsio dienomis, ypatingų situacijų Kanarų salose ministras paskelbė apie ugnikalnio Jerro padidintą pavojingumo laipsnį iki maksimalios atžymos, tęsia svetainė novoteka.ru. Ugnikalnis yra 2 400 metrų atstumu nuo El Jerro salos, 150 metrų gylyje. Dėl ugnikalnio aktyvumo jūroje atsirado dėmė, susidedanti iš ugnikalnio teršalų, daugiausia – sieros junginių, pavojingų florai ir faunai, o taip pat magmos ir pelenų, trukdančių variklių darbui. Toksinės medžiagos jau pasiekė salas ir juda vandenyno link. Ispanijos valdžia uždarė oro erdvę, uždraustos išvykos į jūrą.

Mokslininkai įspėja: auga stichinių nelaimių kiekis ir stiprumas.

Redakcija

Nuo 2014 metų mus užklups atšalimas. Pagrindinės Mokslų akademijos astronomijos observatorijos mokslininkai numato mažojo ledynmečio periodo pradžią, kai saulė pasieks aktyvumo minimumą. Vandenyno temperatūra sumažės laipsniu, vasara Rusijoje taps šalta, o Grenlandijoje gali didėti ledynai, rašoma internetinėje svetainėje ecocollaps.ru.

Tačiau iki šiol mokslininkai vieningai numatė ir mes buvome įsitikinę tuo, kad, atvirkščiai, ateina visuotinis atšilimas. Ledynai Grenlandijoje buvo pasiruošę ištirpti ir jau tirpo. Rusijoje neregėtai karštą vasarą degė durpynai, ir jų degimo dūmai nuolat kabėjo Raudonojoje aikštėje.

Ir čia staiga – kitokios prognozės. Su nepasitikėjimu perskaičiusi šį pranešimą apie atšalimą, tuojau pat aptikau ir keletą kitų, nepriklausomai ir objektyviai patvirtinančių šią hipotezę. Tame pačiame portale radau žinias, kad rugsėjo 22 dieną anksti ir netikėtai iškrito sniegas Usurijske. O Izraelyje sausros ir karščio sezono metu lijo. Atšalo Antarktidoje. Ir žiema atėjo į Europą netikėtai anksti.

Kas gi vyksta? Paaiškinimas, greičiausiai, yra kitokioje plokštumoje. Saulė – didžiulis kosminis kūnas ir negali pakeisti savo parametrų per metus ir netgi dešimtmečius. Mes tampame globalių pasikeitimų bendražmogiškajame egzistavimo lygmenyje liudininkais .

Galbūt keičiasi mus supančios realybės suvokimas. O gal žmonija, pasiekusi kiekinį maksimumą savo vystymesi, pradeda keistis kokybiškai. O realybė, veikiama mūsų bendrų norų ir minčių, tampa kitokia? Nejaugi iš tikrųjų gimsta nauja žmonija?

Irina Kaplan

„Pasaulinė ekonominė krizė nesibaigia. Žmonija įžengė į ilgalaikį krizinį periodą.“

–  Alfredo Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas vėl paskelbtas ekonominio nestabilumo metu. Kai kurie ekonomistai, analitikai tai vadina antrąja krizės banga. Ar Jūs manote, kad ji jau prasidėjo? Ar gali šiuolaikinis ekonomikos mokslas apskritai numatyti įvykius, panašius į 2008 metų krizę?

– Kalbant apie situaciją, kuri yra įvairios rūšies teorinių apmąstymų ir ekonominių tyrinėjimų pagrindas, bendroji daugumos mąstančių ekonomistų pozicija yra ta, kad iš tiesų jokia krizė nebuvo pasibaigusi. Tai pagrindinė tezė, su kuria negalima nesutikti.

Dar daugiau – apie krizę daug kalbėta, rašyta ir įspėta. Taigi yra pagrindas kalbėti apie tai, kad verta pasitikėti Nobelio premijos laimėtojų sveiku protu ir apskritai ekonomistais. Apie krizę kalbėti pradėta 1990-2000 m., po 1998 metų krizės. 2000-ųjų metų pradžia patvirtino, kad tai visiška tiesa. Ir mes patekome į visos pasaulinės bendrijos ilgalaikį ekonominį nuosmukį.

– Kaip tai pasireiškia?

– Tokia krizinė būsena pasireikš netolygiu regionų, įvairių ekonomikos segmentų, visuomenės, politikos vystymusi. Tai galės sukelti konfliktus, susirėmimus, galimai netgi ginkluotus.

Nuo pasaulinio vystymosi uždarumo, kai sąveikaudavo valstybės, pereinant prie atviros ekonomikos, kai valstybės suverenitetas staigiai sumažėja, vyksta tam tikros naujos realybės – kurią kol kas miglotai, bet galima nuspėti ir kuri turi priminti kažką panašaus į vieningos valstybės sukūrimą visoje Žemėje – formavimo procesas. Kada nors šis procesas turėjo prasidėti.

*Red. past. Tokie veiksmai kaip didelių mastų valstybinis planavimas vadinamas dirigizmu.

Sergejus Silvestrovas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslo ir inovacijų plėtros prorektorius, profesorius, nusipelnęs Rusijos Federacijos ekonomistas

Konferencija tarpusavyje susijusioms problemoms spręsti, Romos klubas, Vinterturas, Šveicarija

Naftos pikas – momentas, kai naftos suvartojimo galimybė dėl geologinių apribojimų pasieks kritinį tašką. Pastangos padidinti naftos gavybą greitai taps finansinio nestabilumo, globalių klimato pokyčių katalizatoriumi, o taip pat atsilieps maisto produktų gamybai ir vartojimui.

Nafta yra labiausiai prieinama ir plačiausiai vartojama iškasamo kuro rūšis. 54 iš 65 stambiausių šalių naftos gamintojų jau peržengė savo maksimalų naftos gavybos lygį. Tai reiškia pigios naftos pabaigą, dėl ko rimtai nukentės globalioji ekonomika.

Kadangi iš naftos išgaunamos energijos paklausa visur didėja, artimiausioje ateityje mes susidursime su ne viena krize. Apie 95 procentai globalios energijos sunaudojama transportui. Transporto paklausa didėja rekordiniais tempais ir beveik tokiais pačiais tempais auga maisto produktų paklausa, kurią sukėlė gyventojų skaičiaus augimas.

Vartojimui ir maisto produktų gamybai sunaudojama maždaug 10 džaulių išgaunamo kuro kiekvienam suvartojamam džauliui Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norint išmaitinti vieną žmogų Šiaurės Amerikoje, kiekvienais metais suvartojama daugiau kaip 400 galonų naftos.

Naftos pikas turi įtakos ne tik ekonomikai ir maisto produktų kiekiui, bet ir sukelia globalius klimato pokyčius, visiškai ignoruojamus jau keletą metų. Galimas dalykas, ne visiems yra žinoma, kad per didelis energijos vartojimas yra esminis klimato kaitos elementas. Į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas, kurio didesnis nei leistina kiekis kenkia aplinkai. CO₂ išmetimo į aplinką apimtis gaminant kurą ir tiekiant elektrą viršija maksimaliai leistiną ribą. Į aplinką patenkančio CO₂ lygiui kontroliuoti buvo įsteigtas Pasaulinis anglies fondas. Paaiškėjo, jog maksimaliai leistinas lygis (šiuo metu ne daugiau kaip 340 mg/m³) yra reikšmingai viršytas. Anglies dvideginio lygis turi būti sureguliuotas, pasiekiant maksimaliai saugias reikšmes. Globalūs klimato pokyčiai turi įtakos maisto produktų ir vandens kokybei visame pasaulyje, o taip pat visai žemės rutulio ekosistemai.

Redakcija

Nuomonės: Krizės globalumas ir jos plitimo greitis

Išskirtinis dabartinės pasaulinės krizės bruožas yra tas, kad per keletą mėnesių struktūrinė vienos šalies krizė (JAV nekilnojamojo turto rinkos krizė) pavirto pasauline finansine-ekonomine krize, į kurią pateko beveik visos šalys.

Konsultantė Saimon Germant (Kanada): „Atrodo, kad 2009 metų pradžioje Vokietija galėjo išeiti iš finansinės krizės. Vis dėlto paaiškėjo, kad to nebus, kai stambiausi bankai „Deutsche Bank“ ir „Comerzbank“ atskleidė savo ataskaitas ir tapo aišku, jog šie bankai yra patekę į pasaulinę finansinę katastrofą, kaip ir visi tarptautiniai bankai.“

Sprendimo kliūtis – egoizmas

Rusijos Federacijos centrinio banko rezervų fondo valdytojas A. Drozžilovas: „Globaliu lygmeniu iniciatyvų daug, bet jos nėra globalaus pobūdžio, nes po globalios iniciatyvos kauke slypi absoliučiai egoistinis interesas. Viena iš pasaulinės krizės pamokų rodo, kad visi šie svarstymai apie bendrus veiksmus, G-20 susitikimai ir panašios „iniciatyvos“ nieko nekeičia. Tai neveikia ir neveiks.“

Bendro sprendimo svarba

Ekonomistas P. Raimondi: „Šiandien reikšmingiausius globalios reformos pasiūlymus pateikia BRIK šalys, kurios laikosi naujos daugiapolės monetarinės sutarties sudarymo idėjos. Tai padės tiek doleriui, tiek JAV ekonomikai įveikti užklupusias milžiniškas problemas.“

Klaidinga grįžti prie senosios sistemos

Valstybės skolų komiteto pirmininkas S. Pachamovas: „JAV ėmėsi didžiausio masto veiksmų kovojant su krize tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu lygiu. Kliūtis šioms priemonėms yra siekis atkurti ikikrizinį status quo, atgaivinant amerikietišką vartojimo lygį, pagrįstą šalies vidaus bei tarptautiniais kreditais. Akivaizdu, kad šis gyvenimo skolon modelis nebeveiksmingas.“

Lyderiai – tie, kurie pasiruošę integracijai

„ERE Corporation“ prezidentas E. Remondas: „Kinija, Brazilija, Japonija ir Artimųjų Rytų šalys yra geriau pasiruošusios globaliai integracijai į tarptautinius ekonominius procesus. Aš manau, kad šį kartą Didžioji Britanija, Europa ir JAV, kurios ir toliau išliks pasaulio lyderės, šioje srityje nelabai aktyvios.“

Vieni iš krizės neišeisime

Dabartinė visą pasaulį apėmusi krizė negali būti įveikta nesikooperuojant ir nebendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu. Visos priemonės, priimtos vienoje atskiroje šalyje, liks tik vidinės, lokalios apsaugos priemonės. Šios krizės įtakos mastas įvairioms šalims labai skirtingas, bet nei viena negali išlikti „globalios audros“ nuošalyje ir išvengti smūgio. Tokios galimybės tiesiog niekada nebebus.

Redakcija

Akcijos „Okupuok Volstritą“ dalyviai jau koncentruoja dėmesį į konkrečius Niujorko gyventojus. „Okupantai“ pabandė prasiveržti į brangius restoranus, viešbučius, teatrus, vietas, kuriose renkasi dideles pajamas gaunantys žmonės. Nukentėjo brangių gyvenamųjų namų, priešais kuriuos organizuojamos demonstratyvios akcijos su šūkiu „dalinkitės pajamomis su liaudimi“, gyventojai.

„Okupantai“ pradėjo masiškai siuntinėti tiek paprastus, tiek elektroninius laiškus stambiausiems Amerikos bankininkams. Kiekvienas iš jų sulaukė šimtų socialine neteisybe pasipiktinusių marginalų skambučių.

„Okupuok Volstritą“ judėjimo šalininkai planuoja protesto akcijas prie restoranų, priklausančių verslininkams respublikonams ir stambiems finansų magnatams.

„Mūsų užduotis – sudaryti nepatogumų turtingiems žmonėms. Norime, kad jie įsiklausytų į mūsų reikalavimus arba bent pažiūrėtų mums į akis. Mes sieksime pergalės!“

Profsąjungos toliau finansuoja akciją „Okupuok Volstritą“, pritraukdamos naujų šalininkų ir skatindamos protestuotojus imtis vis rizikingesnių veiksmų.

Visai tikėtina, kad jau artimiausiu metu liaudies neapykanta bankams ir korporacijoms  prives prie riaušių, susirėmimų su policija, galimų pasikėsinimų į turtuolius bei masinių areštų.