Ar gali moterys vyrus apsaugoti nuo karo
Posted on 19. Aug, 2014 by admin in Gyvenimas, Įvairios, Meilė, Pasaulis, Šeima, Visuomenė, Vyras ir moteris, Žmogus
Skambutis į mobilųjį telefoną. Tai mano pažįstamas. Tą dieną, kai mane priėmė į darbą didelėje bendrovėje (kaip paslaptį pasakysiu, tai jo rankų darbas), jį atleido… Oi, atsiprašau, aš ne apie tai… Visai ne tai noriu papasakoti. Taigi pakeliu atsiliepiu… Jis: „Labas vakaras. Skambinu, kad pasveikinčiau su Moters diena, kovo 8-ąja. Linkiu, kad moterys būtų sveikos ir… noriu pasakyti, kad tik jūs galite apsaugoti mus nuo… karo, jūsų noras, greičiausiai, gali sustabdyti šį košmarą.“ Aš apstulbau… Kaip? Kokiu būdu moterys gali tai padaryti? Kaip sulaikyti įtūžusius, nuo nevilties pavargusius, ant savęs ir ant viso pasaulio pykstančius vyrus? Kaip mes, silpnos ir negalinčios apsiginti moterys, galime tai padaryti? Pasirodo, galime…
…ir išnyra kitas susirašinėjimas skaipu…
– Labas… – iš nukritusios sėklos sužydėjo gėlytė.
– Klausyk, leisk pasveikinti… na, su ta su kovo 8-ąja. Nors ir pavėluotai, bet nieko…
Aš darbe, rašyti daug laiko neturiu, bet kai toks užimtas žmogus sveikina nors ir savaite vėliau, mums, moterims, labai malonu. Tegul šis vėlavimas užtrunka nors ir pusę metų, nors ir dešimt metų… ypač tokiu sunkiu laikmečiu… Tai labai jautru. Juolab kad rašo iš Krymo pusiasalio, ten yra sunku, ten jaučiasi įtampa ir nežinomybė.
Klausiu:
– Jūs kaip? Kaip šeima, mergaitės? – rankos dreba, kaip tikriausiai drebėtų balsas, jei klausčiau gyvai. Jis turi jauną žmoną ir dvi šaunias mergaites.
– Baisu, kai gatvėje su automatais vaikšto.
… sėklytė… gėlytė
Atrodytų, keista būtų girdėti tokius žodžius iš suaugusio vyro, o rašo, ir jaučiu, kaip dreba jo rankos, šokinėja raidės. Ir galvoju: gerai, kad jo nematau, kad ekranas tai slepia, o gal ir atvirkščiai… Nejaukios pauzės, kaip atokvėpis tarp atodūsių.
… sėklytė… gėlytė
Klausia:
– Kaip jūs? Kaip šeima?
Rašau:
– Kaip ir nieko. Rusams suteikia pilietybę per tris mėnesius.
Jis tyli, paskui klausimas:
– Ir ką jūs galvojate?
… iš krintančios sėklytės vėl… paržydo gėlytė…
Atsakau:
– Galvojame išvažiuoti… Jaunimas degina mašinas, kaimynams sugriovė tvorą…
Jis:
– Tokį jaunimėlį reikia uždusinti!
Aš:
– O kas, jei mane užmuš? Nori pasakyti, kad vyras turi paimti automatą ir visus iššaudyti?
Jis:
– O kaip kitaip?
…krinta sėklytė, ir viskas pražysta, ir pražysta gėlytė… krinta ir pražysta… krinta ir pražysta…
Širdis stoja… Aš nežinau, ką atsakyti. Ką rašyti? Ką pasakyti?
…o sėklytė krinta ir pražysta… krinta ir pražysta…
Ir raidės pačios iššoka iš klaviatūros:
– Priimti kaip faktą ir toliau gyventi. Padėti tam, kam dar sunkiau. Mes esame žmonės ir užmušinėdami kitus mes užmušame kažkieno artimuosius: vaikus, vyrus, tėvus. Būtinai tai kažkas turi sustabdyti.
…sėklytė krinta ir pražysta… krinta ir pražysta…
Prašau… Tegul ši stotelė būsite jūs, skaitytojai. Sustabdykime šią grandinę mirčių, kurių negali pakelti moterų, mamų, žmonų, seserų, dukrų širdys. Žmonės juk nepyksta ir nešaudo į dangų, jei lyja, nesvaido akmenų nuo tiltų į uraganą, kai jis naikina mūsų namus ar derlių, nemėto į audrą „Molotovo kokteilių“, kai jis sudaužo laivą į šipulius, kur eina sargybą mūsų mylimi vyrai. Mes, moterys, tiesiog verkiame, sielojamės ir prašome. Mes, moterys, su jumis visada, nes jūs visi – mūsų vaikai, ir mes nenorime jūsų prarasti, jūs visi mums labai brangūs ir artimi, brangūs mūsų vyrai.
Ko mes prašome?
Prašome meilės, šviesaus dangaus, šilto lietaus, ramios jūros ir gėrio visiems. Gal būtent nuo mano požiūrio į kitus taip kenčia planeta ir prašo mūsų, žmonių, susimąstyti, nuleisti ginklus ir klojant plytą ant plytos sukurti naują Maidaną aukščiau visko – pagalbos, palaikymo ir šilumos vienas kitam Maidaną.
Tegul žodžiai „mes mokame draugauti, o dar geriau mes mokame kariauti“ skambės kitaip, ne kaip grasinimas, o kaip viltis kurti kitą gyvenimą, kitą požiūrį į vienas kitą – „mes mokame kariauti, o dar geriau mes mokame draugauti“.
Tegul ši draugystė apgaubs visas tautas, skirtumus ir taps tuo tilteliu tarp mūsų, perėjimu į kitą, naują gyvenimą.
Tatjana Michailova
