Amžinas
gyvenimas egzistuoja, bet ne mūsų materialiame kūne. Pagal energijos tvermės
dėsnį kitaip ir būt negali – niekas niekur neišnyksta, o juo labiau aukščiausia
materijos forma – gyvybė, gyvenimo pajutimas žmogaus lygmenyje.
Miršta
ir į kitas biologines formas suyra tik biologinis kūnas. Biologinis kūnas – tai
mašina, kurios „nusidėvėjimo“ laikas apibrėžtas, bet tai tik mūsų „Aš“ biologinis
apvalkalas.
Amžinas
gyvenimas – tai gyvenimas ne egoistiniame nore (egoistiniame kūne), o
altruistiniame. Egoizmas marina pats save, o su altruistiniu noru duoti („meile“)
galime gyventi amžinai. Toks noras atsinaujina nuolatos, nes jis jungiasi su kitais žmonėmis,
su kitais norais, ir gyvena juose.