Štai ir ilgai laukti Naujieji metai – žaislai, puošnios eglutės, dovanos. Pagaliau sulaukėme šventinės atmosferos. Pilkos kasdienybės, rūpesčių, nuovargio – kaip nebūta. Neaišku iš kur atsirado nuotaika ir energija.

Pagaliau mes visi renkamės, kaip ir anksčiau, į didelę kompaniją: ant stalo bus įvairiausių vaišių ir būtinai šampano. Kaip tai nuostabu, kai visi yra geros nuotaikos, kai visi tokie laimingi, kad net atleidžia vienas kitam senas skriaudas ir, tarytum nieko nebuvo, viską pradeda nuo švaraus, naujo lapo.

Naujieji metai – energijos, džiaugsmo, laisvės pliūpsnis, ir žinoma, vaikiškos nuotaikos ir naivumo žavesys – toks įspūdis, kad visos pasaulio gėrybės susirenka į vieną dieną, kad suteiktų jėgų mums visiems ateinantiems metams.

O jei Naujuosius švęstume ištisus metus, tai neliktų nerimo, ir maudytumėmės meilės ir laimės spinduliuose! Ir kas gi mums trukdo švęsti kiekvieną dieną? Juk nėra būtina vaišėmis nukrauti stalą ar puošti eglutę. Galima tiesiog rinktis kartu, bet su Naujametine nuotaika !

Džiaugsmu, tarytum eglutė margaspalviais žaislais ir žėrinčiomis girliandomis, pasipuoštų mano gyvenmas, jei kas dieną rinktusi draugai: smagi kompanija ir džiugi nuotaika, pagarba ir mokėjimas atleisti !

Jeigu kas dieną mes atleistume, ir mums atleistų taip, kai per Naujuosius metus, tai nepaisant visų rūpesčių ir beprasmybės, mūsų gyvenimas taptų žymaiai paprastesniu, turtingesniu ir šviesesniu.
Mums reikia visai dedaug – pažadinti savo širdyje, kaip ir per Naujuosius metus, džiaugsmo ir meilės visiems aplinkiniams karalystę.

Ar mums šventės tarnauja ar mes joms? Taigi meskime šalin savo įpročius ir pradėkime dalintis Naujametiniais jausmais visada. Juk taip gera, kai mano nuotaika jau yra pasirūpinę draugai ir iš visų jėgu stengiasi mane palaikyti, o aš jiems atsakau tuo pačiu. Išmokus atleisti nuoskaudas, paklti virš savo „Aš“, galima ištisai dalintis meile tarpusavyje. Tai nėra paprasta, bet tikrai verta, nes galėsime džiaugtis kiekviena diena, kaip Naujaisiais metais!

Su Naujaisiais metais! Su nauja laime! Dovanokite ją visiems: draugams, pažįstamiems ir šiaip praeiviams – kas dieną, kiekvieną valandą ir kiekvieną minutę. Kaip srauni upė, virstanti jūromis ir vandenynais, prasideda nuo kalno viršūnėje draugą radusio lašo, taip ir laimę nešantis džiaugsmas draugų širdyse patvinsta skaisčios šviesos vandenynais. Ir jaučia tai VISI!

Redakcija

„Biotechnologinė revoliucija neišspręs visų civilizacijos sukeltų krizės problemų. Išėjimas iš krizės susijęs su dvasine revoliucija, su naujų civilizacijos vertybių paieška“, – mano Rusijos mokslų akademijos Visuomeninių mokslų skyriaus sekretorius bei Filosofijos instituto vadovas, akademikas V.S. Stepinas.

V. Stepino kolega, amerikietis Džonas Horganas, savo knygoje „Mokslo galas“ teigia, kad antroje XX amžiaus pusėje vienintelis stimulas mokslo vystymuisi buvo šaltasis karas: „ Mokslas išrado tokius stebėtinus dalykus, kaip atominį ginklą, atominę energiją, reaktyvinius lėktuvus, radarą, kompiuterius, raketas“. Šaltajam karui pasibaigus, dingo ir stimulas „statyti kosmines stotis ir milžiniškas mašinas tiktai savo galios pademonstravimui“.

Ši bei kitos iškilių mokslininkų nuomonės pasako tai, kad mokslo krizės priežastis yra daugiau pačios mokslinės pažinimo idėjos svarbos nuopuolis, nei ekonominiai sunkumai. Technikos vystymasis šiuolaikiniam žmogui nebėra tas tikslas, kuris galėtų suteikti jo gyvenimui stimulą ir prasmę. Nemažą vaidmenį čia atlieka ir tai, kad perspektyvoje nauji moksliniai atradimai iš karto sukelia eilę neišsprendžiamų moralinio pobūdžio problemų. Akademikas V. Stepinas užsimena apie problemą, susijusią su žmogaus gyvenimo prailginimu: „Kadangi gyvenimo prailginimas pradžioje kainuos labai brangiai ir bus prieinamas tiktai turtingiesiems, gali susiformuoti viduramžių aristokratijai analogiška ilgaamžių kasta“.

Akivaizdu, kad vienintelis sprendimas, kuris galėtų civilizacijos progresą pakreipti nauja linkme, yra dvasinė raida, arba V.Stepino žodžiais sakant, „dvasinė revoliucija“. Tai leistų peržengti tradicinio mokslo, apriboto penkiais žmogaus jutimo organais, rėmus. Naujojo mokslo sritimi taps jausminės sferos vystymas, suteiksiantis galimybę stebėti ir tirti kitos realybės erdvę.

„Biologinis žmogaus proto pagrindas nėra tobulas“, – tvirtina V.Stepinas. Proto netobulumą sąlygoja tai, kad jo veikla priklauso nuo regėjimo, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo organų signalų. Naujų pasaulio sandaros sluoksnių suvokimui žmogui prireiks nepriklausomų nuo organizmo funkcijų jausmų ir proto.

Šiuolaikinis žmogus labai priartėjo prie naujos savo vystymosi vijos. Artimiausiu metu mums teks įsitikinti akademiko V.Stepino žodžių teisingumu: „Žmogaus protas nėra galutinis ir aukščiausios kokybės kosminės evoliucijos produktas, o tai tik tarpinė forma pereinant prie tobulesnės protingo gyvenimo pakopos“.