2. Žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšys Tęsinys. Pradžia 2020 m. gegužės 28 d. Daugelis mokslininkų patvirtina žmogaus ryšius ne tik su biosfera, bet ir apskritai su Žemės planeta. Pavyzdžiui, žymūs rusų geofizikai profesorius, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras A. N. Dmitrijevas (А. Н. Дмитриев) (Geologijos ir mineralogijos institutas, RMA) ir geologijos ir mineralogijos mokslų […]
4. Kaip siekti harmonijos su gamta? Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Atitikti gamtą, jos pusiausvyros dėsnius, galime mūsų tarpusavio ryšiais, kuriuos turime sukurti tokius, kad visi būtume lygūs, lygūs būtent tarpusavio ryšių teikiamo gamtos pusiausvyros pajutimo atžvilgiu. Bendradarbiaudami, jungdamiesi tarpusavyje, turime sukurti tokią integralią sistemą, kurioje nebūtų nei didelių nei mažų, jokio spaudimo […]
1.Žmogaus poveikis gamtai „Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname Visata, dalis, apribota laiko ir erdvės. Jis jaučia save, savo mintis ir jausmus kaip kažką atskiro nuo viso likusio pasaulio, kas yra savotiška optinė apgaulė.“ A.Einšteinas Dar prieš šimtą metų akademikas V. I. Vernadskis (В. И. Вернадский) išvystė žmogaus ir biosferos vienybės teoriją, apjungiančią viršutinį […]
3. Kaip galime pasikeisti? Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Pasikeisti galime laikydamiesi universalaus gamtos integralumo dėsnio, siekdami atitikti jį – tapdami integraliais. Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties ir pasijusti specialiai tam pasirinkto kolektyvo dalimi – juk pradžioje svarbiausia pajusti aukštesnę, kolektyve atsiskleidžiančią jėgą. Žmonija žengia į tokią būseną, kurioje nebeteikia malonumo […]
2. Esminis gamtos dėsnis Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Esminis gamtos dėsnis – savybių atitikimo dėsnis. Tai reiškia, kad atitikdami ką nors, tuo laipsniu, kuriuo atitinkame, esame geroje būsenoje, jaučiame harmoniją. Atitikimo dėsnį dar galima pavadinti antrąja prigimtimi. Esant bendrai nuomonei, aplinkos įtakai, jungdamiesi su ja, imame galvoti atitinkamai, gauname naują įspūdį, mumyse […]
Mokslininkai uždavė kompiuteriui klausimą – „Ar egzistuoja Kūrėjas“. Kompiuteris atsakė: Trūksta informacijos, pajunkite mane prie kito kompiuterio. Pajungė prie kito ir uždavė tą patį klausimą. Kompiuteris rašo: Trūksta informacijos, pajunkite su viso pastato kompiuteriais. Pajungė. Vėl klausia. Atsakymas: Trūksta informacijos, sujunkite su visos šalies kompiuteriais. Sujungė. – Na kaip? Atsakymas: Trūksta informacijos, sujunkite su visais […]
1.3. Egoizmas ir altruizmas sociokultūrinėse sistemose. Tęsinys. Pradžia 2020 m. gegužės 11 d. Žmonių visuomenė, kiek ji bebūtų stipriai išsivysčiusi ir sudėtinga, technologiškai pažangi ir „nugalėjusi“ gamtą, vis tiek yra viena iš daugybės sistemų gigantiškoje Visatos makrosistemoje ir, daugiau ar mažiau, paklūsta jos universaliems dėsniams. Žinoma, „žmonių visuomenėje“, kaip jau minėjome, yra eilė ypatybių, kurios […]
1.Neatitinkame gamtos dėsnių. Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Per visą žmonijos istoriją galime matyti daug, didesnių ar mažesnių, žmonijos grupių bandymų susivienyti, ypatingai pavojų akivaizdoje, ar patyrus karo kančias, tačiau visi jie, anksčiau ar vėliau, baigiasi griūtimi ir nauja nesantarve. Tai kaip gi mes galime pasiekti geidžiamos santarvės, vienybės tarpusavyje, kuri nebūtų laikina […]
„Esame kaip mažas vaikas, įėjęs į milžinišką biblioteką, kurioje laikomos įvairiomis kalbomis parašytos knygos. Jis žino, kad kažkas turėjo parašyti šias knygas, bet nežino kaip. Vaikas miglotai įtaria kad yra slapta knygų išdėstymo tvarka, bet nežino kokia ji“ (A. Einšteinas). Patyręs virėjas žino, kad menkiausias kulinarinės technologijos pažeidimas išskirtinį patiekalą pavers nevalgomu marmalu. Juo labiau, […]
5. Vienoje valtyje. Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Šiandien jau daugelis mokslininkų teigia, kad pasaulis tapo „apskritu“ ir esame „vienoje valtyje“. Dėl mūsų tarpusavio priklausomybės, kuri kiekvieną dieną tik didėja, mes negalime pabėgti vienas nuo kito, na ir nebėra kur. Todėl mokslininkai įspėja, kaip pavojinga tokioje situacijoje užsiimti protekcionizmu, bandymais izoliuotis, atsiskirti vieniems […]
4. Nesavanaudiškas ketinimas. Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Matome, kad augantis ego kelia mums vis daugiau problemų. Ar tai reiškia, kad turime su juo kariauti, malšinti, naikinti jį savyje? Gamta nėra mums davusi nei vieno organo, nei vienos savybės, kuri nebūtų reikalinga. Ego – mūsų natūrali prigimtis, ir nėra reikalo jo naikinti, o […]
3. Ryšius ardantis ego. Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Mums natūraliai vystantis ego išauga toks didelis, kad pasijuntame nebegalintys susivienyti su kitais žmonėmis – stengtis dėl jų, rūpintis jais netgi su savanaudiškais ketinimais. Nesijaučiame, kad galime su kuo nors užmegzti normalius vidinius ryšius – nebent galime sutarti dėl abiem pusėm naudingų sąlygų ir […]
1.2. Altruizmas ir egoizmas integraliu požiūriu. Tęsinys. Pradžia 2020 m. gegužės 11 d. Integralumo koncepcijoje „egoizmo“ ir „altruizmo“ sąvokų reikšmė žymiai platesnė ir sudėtingesnė, ir todėl tik iš dalies sutampa su tomis, kurios priimtos mokslinėje terminologijoje. Koks esminis skirtumas? Visų pirma, egoizmas ir altruizmas vertinami ne tik kaip skirtingos elgesio strategijos, duodančios evoliucinį pranašumą rūšims, […]
2. Augantys norai Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Jeigu išstudijuotume mūsų raidą, tai pamatytume, kad visa ji pagrįsta mūsų noro vystymusi. Kadaise norai buvo maži, mums pakako tik būtiniausių dalykų. Po to norai ėmė augti. Atsirado daugiau maisto, drabužių, įvairiausių gaminių. Taip pat gamybos mašinos, staklės, automobiliai. Susikūrėme įvairiausių ūkio šakų, kurios nebuvo […]
Pasaulį slepia egoizmas. Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Kokia žmogaus vieta integralioje sistemoje, globaliame pasaulio tinkle? Kaip esame susiję su visa sistema ir tarpusavyje? Problema ta, kad nors ir esame visiškai susiję gamtos programos lygmenyje, mes šito nematome, nes nerealizuojame šio ryšio mūsų sąmonės, proto, veiksmų ir emocijų lygmenyje. Visi Žemės gyventojai yra […]
1.1. „Egoizmo“ ir „altruizmo“ sąvokos šiuolaikiniame moksle. Tęsinys. Pradžia 2020 m. gegužės 11 d „Egoizmo“ ir „altruizmo“ sąvokos integralumo koncepcijoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Integralumo koncepcija šiuo atžvilgiu visiškai sutinka su aktyviai jas naudojančiu šiuolaikiniu mokslu, – visų pirma su sociologija, socialine psichologija, evoliucine biologija ir t.t. Sunku pervertinti tą faktą, kad dabar aktyviai yra peržiūrimas […]
„Mes ne karaliai, mes patys esame gamta!“ Iš vienos pusės, žmogus, tapęs monopolistu Žemėje, pasiekė milžiniškų laimėjimų savo materialių poreikių tenkinime, pajungė tiek savo intelektines jėgas, tiek pačią gamtą. Iš kitos pusės, žmogus atsidūrė ties susinaikinimo riba dėl iškilusios termobranduolinės grėsmės ir globalios ekologinės katastrofos . Žmogus atsidūrė tokioje padėtyje dėl nenugalimo noro pajungti sau […]
4. Kaip siekti harmonijos su gamta? Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Atitikti gamtą, jos pusiausvyros dėsnius, galime mūsų tarpusavio ryšiais, kuriuos turime sukurti tokius, kad visi būtume lygūs, lygūs būtent tarpusavio ryšių teikiamo gamtos pusiausvyros pajutimo atžvilgiu. Bendradarbiaudami, jungdamiesi tarpusavyje, turime sukurti tokią integralią sistemą, kurioje nebūtų nei didelių nei mažų, jokio spaudimo […]
3. Kaip galime pasikeisti? Tęsinys. Pradžia 2020 m. Balandžio 27 d. Pasikeisti galime laikydamiesi universalaus gamtos integralumo dėsnio, siekdami atitikti jį – tapdami integraliais. Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties ir pasijusti specialiai tam pasirinkto kolektyvo dalimi – juk pradžioje svarbiausia pajusti aukštesnę, kolektyve atsiskleidžiančią jėgą. Žmonija žengia į tokią būseną, kurioje nebeteikia malonumo […]
2. Žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšys Tęsinys. Pradžia 2020 m. gegužės 28 d. Daugelis mokslininkų patvirtina žmogaus ryšius ne tik su biosfera, bet ir apskritai su Žemės planeta. Pavyzdžiui, žymūs rusų geofizikai profesorius, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras A. N. Dmitrijevas (А. Н. Дмитриев) (Geologijos ir mineralogijos institutas, RMA) ir geologijos ir mineralogijos mokslų […]
1.Žmogaus poveikis gamtai „Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname Visata, dalis, apribota laiko ir erdvės. Jis jaučia save, savo mintis ir jausmus kaip kažką atskiro nuo viso likusio pasaulio, kas yra savotiška optinė apgaulė.“ A.Einšteinas Dar prieš šimtą metų akademikas V. I. Vernadskis (В. И. Вернадский) išvystė žmogaus ir biosferos vienybės teoriją, apjungiančią viršutinį […]
Warning: Missing argument 2 for wpdb::prepare(), called in /home/romanstudi/domains/mintis.info/public_html/wp-content/themes/metamorphosis/index.php on line 256 and defined in /home/romanstudi/domains/mintis.info/public_html/wp-includes/wp-db.php on line 1222
Dažnai mes pykstame ant savo artimųjų, tėvų, vaikų, sutuoktinių, kai jie neatlieka mūsų prašymų. Pražūtingas įprotis. Mes automatiškai pradedame kelti balsą, kad kiti mus išgirstų. O po to mumyse pradeda kauptis šis susierzinimas, jis verčia mus sekantį kartą suirzti dar labiau, iki pasibjaurėjimo artimaisiais jausmo. Ir mes esame priversti bėgti tuo uždaru voverės ratu jausdami, […]
Evoliucijos eigoje vyksta nuolatinis perėjimas prie vis sudėtingesnės būklės. Kiekvienam tokiam perėjimui reikia energijos. Iki šiol jos buvo gaunama iš materijos: tai augalinis ir gyvulinis maistas, augaliniai ir mineraliniai degalai, atominė ir branduolinė energija. Gamta žmonėms jau parodė, kad energijos, gaunamos iš materijos, kiekis yra ribotas. Žmonių civilizacijai gresia energetinis badas. Gyvybiškai būtini visiškai nauji […]
„Aš konfliktuoju su savo vaiku!“ Iš viso tik keli žodžiai, bet kiek juose skausmo, ašarų ir kančių. „Kodėl mano geras ir paklusnus vaikas tapo irzlus? Į bet kokį mano pasiūlymą jis atsako rėkimu ir atstumia mane nuo savęs.“ „Kodėl mano tėvai nesupranta manęs?“ Dėl kokios priežasties išsivysto tokie santykiai? Kur mes, išmintingi ir mylintys tėvai, […]
„Žmogus – tai dalis visumos, kurią mes vadiname Visata, dalis, apribota laiko ir erdvės. Jis jaučia save, savo mintis ir jausmus kaip kažką atskiro nuo viso likusio pasaulio, kas yra savotiška optinė apgaulė.“ A.Einšteinas Žmogaus poveikis gamtai Dar prieš šimtą metų akademikas V. I. Vernadskis (В. И. Вернадский) išvystė žmogaus ir biosferos vienybės teoriją, apjungiančią […]
Kalifornijos universiteto tyrinėtojai Los Andžele (JAV) išsiaiškino, kaip gera nuotaika padeda žmogui jaustis geriau: „Jei jums viskas gerai, jei jūs laimingi, tai stimuliuoja tam tikrų genų aktyvumą jūsų imuninėse ląstelėse.“ Vis dėlto tai pasižymi ir svarbia subtilybe, apie kurią Stivenas Koulas ir jo kolegos rašo žurnale PNAS: tik ta laimės rūšis naudinga, kuri susijusi su […]
„Mes ne carai, mes patys esame gamta! Iš vienos pusės, žmogus, tapęs monopolistu Žemėje, pasiekė milžiniškų laimėjimų savo materialių poreikių tenkinime, pajungė ir savo intelektines jėgas, ir pačią gamtą. Iš kitos pusės, žmogus atsidūrė ties susinaikinimo riba dėl iškilusios termobranduolinės grėsmės ir globalios ekologinės katastrofos . Žmogus atsidūrė tokioje padėtyje dėl nenugalimo noro pajungti sau […]
Visą gyvybinį žemės organizmą sudaro vienos ir tos pačios ląstelės. Baltymus sudaro aminorūgštys. Visi genai formuojasi iš molekulių (nuklidų), kurios prisitvirtina prie pagrindo, sudaryto iš fosfatų ir cukraus (ribozos). Visa tai patikrinta ir gerai žinoma, tačiau esminis klausimas yra tas, kaip visa tai žemėje atsirado, o suprantant tai, kad pati žemė irgi turėjo atsirasti, galima […]
Būti mokytoju tai pati atsakingiausia veiklos sritis iš tų, kurios iš viso šiandien egzistuoja. Netgi gydytojo, kuris, atrodytų, gali išgelbėti žmogaus gyvybę, profesija ne tokia atsakinga. Juk gydytojas gydo kūną, tačiau ne nuo kūno žmogus priklauso. Vaikas, užaugęs gamtoje, ne daug kuo skiriasi nuo gyvūnų. Čia turime daug pavyzdžių. Žmogų formuoja visuomenė. Visų ankstesnių kartų […]
Du draugai nusprendė būti patys geriausi, neišskiriami draugai. Vienas iš jų buvo gera galva aukštesnis. – Kaip mes būsime lygūs draugai, jeigu tu visa galva arčiau dangaus, – sako žemesnysis. – Nieko, – sako aukštesnysis, – pasilipk ant kėdutės ir būsime lygūs. Kaip tarė, taip ir padarė. – Bet tu dabar aukščiau už mane pakilęs […]
LT
